Todėl, kad laikant duoną ilgiau kaip 10 – 12 valandų ji sukietėja, praranda skonį ir aromatą, o pluta - blizgesį ir traškumą, būdingą šviežiai duonai. Todėl atsiranda pagulėjusios duonos skonis ir aromatas. Šis procesas vadinasi duonos sužiedėjimu, kuris įvyksta dėl pokyčių krakmole ir baltymuose, rašo Gotovim.ru
Таigi, kur iškeliauja duona, užsigulėjusi ant lentynų. Dažnai iš sužiedėjusių bandelių ir batonų gaminami džiūvėsiai, o duona – perdirbama. T.y. pasibaigus galiojimo laikui duona išmirkoma vandenyje, po to pertrinama mašinoje per tinklelį. Į gautą masę įdedama nuo 2 iki 10 proc. miltų.
Тokiu būdu duona prikeliama naujam gyvenimui. Tačiau negalima tai daryti su gaminiais, gaminamais iš aukščiausios rūšies miltų.
Nors dietologai tvirtina, kad vakarykštė duona naudingesnė už šviežią. Ypač tai pasakytina apie žmones, kurie turi gastrito problemų, taip pat padidėjusį rūgštingumą ir skundžiasi skrandžio ligomis, opalige.
Todėl, jei šviežią duoną „pamiršus“ ant stalo per naktį, per tą laiką organinė rūgštis, lemianti duonos rūgštingumą, išgaruoja ir produktas tampa dietinis: sveikesnis ir jame mažiau kalorijų.