Žaliavalgių košmaras, arba tai, ką valgo studentai

„Nelaikyčiau savo raciono labai studentišku, nes vienas iš dažniausių mano valgomų patiekalų yra salotos. Užkandžiams dažnai perku vaisius, tačiau taip pat dažni svečiai mano lentynoje yra produktų sumuštiniams ir sausiems pusryčiams „pasigaminti“. Toks mano įprastas maistas.

Dažniausiai gaminu namie (tirštas sriubas, troškinius, blynus), bet, kadangi mokausi centre, per pertraukas einame pietauti į kavines, o tai tikrai nėra labai taupu. Kiek tiksliai išleidžiu maistui, niekad neskaičiavau, bet tikriausiai didžiąją dalį pinigų. Stengiuosi žiūrėti, ką valgau, tad neperku visokių šokoladų ir traškučių, o ir pirmenybę labiau teikiu maistui negu savaitgalio gėrimams. Taip sutaupau. Konkrečių receptų nesiūlysiu, bet rekomenduoju rinktis daržoves (paprikas, pomidorus, kalafijorus, brokolius, baklažanus, morkas, bulves, šparagines pupeles) ir jas troškinti, kepti orkaitėje, maišyti su ryžiais, kuskusu ar vištiena ir panašiai. Ir nepamiršti, kad, be druskos, pipirų ir majonezo, parduotuvėse yra ir kitų prieskonių bei padažų, o jie išgelbsti net ir labiausiai nusibodusius patiekalus. Dar – panaršyti internete ir išbandyti pasaulio virtuvių receptus gaminant su kolegomis studentais, o ne valgyti kasdienius makaronus su kečupu vienam užsispaudus į kampą.“

Monika, Vilniuje studijuojanti filologiją:

„Manau, kad studentišką racioną sudaro tai, kas randama šaldytuve. Svarbiausia taisyklė – jeigu gali neiti į parduotuvę, neik. Kitu atveju atsiveria neišsekantys fantazijos laukai arba tiesiog vadovaujamasi principu – kuo greičiau, tuo geriau. Visiems gerai žinomas studentų valgiaraštis: makaronai, bulvės, kiaušinienė, blynai (nes mamos dažnai prideda daug uogienių) ir tai nėra vien mitas. Kodėl? Todėl, kad tai patys universaliausi patiekalai – pakeitus vos vieną produktą, pavyzdžiui, padažą ant makaronų, jau gausi naują patiekalo variantą. O tai leidžia išvengti monotonijos ir taip jau monotoniškame studentų racione.

Daugiau sau leidžiu per pertraukas tarp paskaitų, mat tenka eiti į kavines, barus, kur dažnai būna „dienos pietūs“, ir tai tikrai paglosto tiek skrandį, tiek piniginę. Todėl savo skrandžio norams tenkinti išleidžiu apie 200–300 Lt per mėnesį. Tikrai dažnai „pagauna“ noras pirkti nukainotus pusfabrikačius, mat tai taupo ne tik litus, bet ir laiką. Deja, toks maistas greit nusibosta, o ir figūrai „koldūnadieniai“ ne į naudą. Todėl aš už tai, kad reikia gaminti – maisto užtenka kelioms dienoms, tikrai žinai, kas ir kaip pagaminta, be to, neretai atrandi save puikiame virėjo amplua.“  

„Visų pirma, reikia pasakyti, kad priešpiečiauti, pietauti ar pusryčiauti Filologijos fakultete apskritai yra gan keblus atvejis. Turime dvi kavines – viena iš jų universiteto kavinė, žinoma kaip Morgas, o antroji – bendra Istorijos ir Filosofijos fakultetų. Kadangi trijų fakultetų studentai dažnai nori valgyti tuo pačiu metu – spūstys tikrai nemažos. Tad belieka eiti valgyti arba anksti ryte, arba laukti iki kavinių užsidarymo, tačiau tada jau mažai kas ir belieka iš patiekalų. Todėl dažniausiai tenka pirktis maistą parduotuvėje ir VU centriniuose rūmuose, trečiajame aukšte, šildytis mikrobangų krosnelėje. O maistas daugiau ar mažiau vienodas – submarinai, apkepėlės, pyragėliai su mėsa, grybais, obuoliais ir t. t. Tad bet kokiu atveju – „bulka“. Tikras studentiškas maistas (jei būtų galimybė, daug dažniau valgyčiau bulvinius patiekalus). Kartais, žinoma, sumuštinius tenka valgyti ir šaltus. Kavos taip pat nelabai kur nusipirksi (bent jau tiek, kiek realiai norėtum). Tiesa, iškart būtina paminėti, jog kavos aparatuose parduodami tik kavos gėrimai, iš kurių naudos mažai. Tad belieka kas rytą namuose pačiam pasidaryti kavos ar arbatos ir sandariam termose ją neštis su savimi. Tačiau esu studentas, tad c‘est la vie, tenka priprasti ir prie studentiško gyvenimo ritmo.“

„Mano racioną sudaro bulvės, kiaušiniai, blynai, bulvių plokštainis, dešros, dešrelės, kumpiai, raugintos arba marinuotos daržovės, obuoliai, mamos pyragai, bananai, apelsinai, kepta vištiena, batonas, uogienės. Kadangi gyvenu šalia fakulteto, per pietų pertrauką grįžtu namo ir valgau bet ką iš šaldytuvo. Dažniausiai tai būna maistas, atsivežtas iš tėviškės: blynai, bulvių plokštainis, kokios nors mėsos gabaliukas. Kai baigiasi maistas iš gimtinės, per pietų pertrauką valgau greit paruošiamą sriubą (studentams geriau žinomą kaip „bomžpakis“) arba kepu kiaušinius. Per kitas pertraukas nevalgau.

Didžiąją dalį savaitės maisto atsivežu iš namų, todėl į parduotuvę dažniau einu gėrimų, o ne maisto. Nei sviesto, nei duonos nevartoju, todėl per mėnesį maistui skiriu tik apie 100 litų - majonezui, grietinei, kečupui, aliejui, tepamam sūriui ir pan. Gaminimui neskiriu daug laiko, stengiuosi pasirinkti patiekalus taip, kad maistas būtu paruoštas kuo greičiau ir paprasčiau. Pagrindinė gaminimo užduotis yra maistą iš šaldytuvo perkelti į mikrobangų krosnelę ir luktelti 4 minutes. Tą dieną, kai namuose pradeda skraidyti muselės ir prisireikia perrinkti bulves, susiruošiu jas ir pasikepti. Gan dažnai kepu arba verdu kiaušinius.

Virtuvėje praleidžiu nedaug laiko, nes ten netvarkinga. Indus plaunu tik prieš išvažiuodamas namo, todėl valgant iš tokių lėkščių dažnai susimaišo skoniai ir būna sunku nustatyti, kuris patiekalas skanus, kuris nelabai. Bet visada skaniai, greitai ir pigiai pavyksta išsikepti krabų lazdeles alaus tešloje. Reikia 1 kiaušinio, 3 šaukštų miltų, 3 butelių alaus, druskos ir krabų lazdelių. Į išplaktą kiaušinį įdėti tris šaukštus miltų, po to įberti žiupsnelį druskos ir įpilti pusę stiklinės alaus, kad tešla pasidarytų skystesnė. Paskandinti krabų lazdeles šioje tešloje, ištraukti ir dėti į keptuvę, iškepti ir suvalgyti.“

Indrė, Edinburge (Škotijoje) studijuojanti verslo vadybą ir ekonomiką:

„Mano racionas priklauso nuo to, kiek pinigų turiu – kartais tenka vos ne mėnesį misti makaronais su sūriu, o, jeigu pasiseka, į valgiaraštį įtraukiu ir daržovių, vaisių ar mėsos. Jei grįžusi namo noriu ko nors užkąsti, dažnai tepuosi paprastus ar karštus sumuštinius. Mano silpnybė – saldumynai, todėl kartais neatsispiriu ir pasilepinu sausainiais ar šokoladu.

Pavalgyti reguliariai pavyksta ne visada – kartais užsivertus mokslais tiesiog pamirštu alkį ir tik vakare prisimenu, kad beveik nieko nevalgiau. Arba atvirkščiai – iš neturėjimo ką veikti vis sukinėjuosi virtuvėje ir užkandžiauju.

Per daug virtuvėje neeksperimentuoju, nes tam tiesiog nėra laiko, o laisvalaikį skiriu kitiems dalykams. Tiesa, pradėjus gyventi savarankiškai „atradau“ košes – skanu, nebrangu, greita, sotu ir sveika. Tačiau kartais, kai gera nuotaika ar yra kokia proga, išsikeliu sau iššūkį ir susiradusi receptą internete išbandau savo jėgas.“

„Pirmosiomis „Erasmus“ dienomis buvau apimta „išgyvenimo“ būsenos ir dėl maisto raciono galvos per daug nekvaršinau. Varlių ir sraigių valgyti nepuoliau. Vakarienė atrodė taip: makaronai, kečupas, sūris. Tačiau paklaikę italų žvilgsniai davė subtilią užuominą, kad kažkur mano gaminimo įgūdžiuose yra spraga. Prisigaudžiau idėjų, ir kečupą pakeitė grietinėlė, dar pridėjau kumpio ir cukinijos gabaliukų, pipirų, druskytės. Iš esmės išradau dviratį – makaronai visai smagus dalykas, jei įdedi fantazijos. Deja, ilgiau su jais padraugavus, gali tekti imti draugauti su bėgiojimu rytais, o turint galvoje, kad kartais pritingiu ryte atsikelti ir nueiti net į netoliese esančią kepyklėlę nusipirkti bagetės (ilgas prancūziškas batonas – aut. past.), tenka ieškoti kitų maitinimosi būdų. Pamėgau vištieną. Itin skanu su grietinėle kario padaže ir bulvių koše. Taip, tikra bulvių koše, ne milteliais. Įdėjus sviesto ir įpylus karšto pieno, rezultatas itin malonus. Iš esmės, svarbiausia padažai – mėsa, garnyras ne itin keičiasi. Tad pamėgau grybus – keptuvėje pakaitinti sviestą, įdėti pjaustyto česnako, po minutės kitos pjaustytus pievagrybius, šaukštelį garstyčių, pipirų, druskos, grietinėlės ir voila! Tinka su bet kokia mėsa. 

Deja, ilgiau padraugavus su vištiena Prancūzijoje piniginė ima rodyti špygą. Va taip va kyla idėja gyventi sveikai – prisimeni daržoves. Ir pigu, ir vitaminų gauni. Salotos, feta, pomidorai; 3-4 min. pavirti brokoliai, a la itališkas sūris, citrinų sultys. Jei piniginė tą dieną leidžia - keli kumpio gabaliukai. O šiaip viskas priklauso nuo akcijų – vieną dieną kemši bananus, kitą – avokadus. Ir svarbu gerti daug vandens. Paprasta, bet veikia.

Valgyti čia iš esmės yra brangu, bet nustoti to daryti kažkaip nesinori. O ir gydytojai bei vaistininkai to daryti nepataria. Kartais per dieną išleidžiu viso labo 3 eurus, kartais – 24. Bet gyventi galima. Yra buvę keistų prabudimų vidury nakties, kai apgraibom susirandi pyrago gabalą, susikemši pusiau atmerktom akim ir griūni atgal miegoti. Spėju, organizmas ėmė reikalauti kiek daugiau pastovumo ar kokio nors režimo. Tad pastaruoju metu bandau priprasti pusryčiams valgyti avižinę košę, verduosi sriubytes, suvalgau kokį mėsos gabaliuką, jei pasiseka, na, o užkandžiauju tėvų siunčiamais riešutais. O šiaip gerai turėti draugų prancūzų ir kaip Mikei Pūkuotukui eiti į svečius rytais, nes na kuo kuo, bet maisto gaminimo įgūdžiais jie nesiskundžia.“

„Mano studentišką racioną sudaro kiaušiniai, ryžiai ir makaronai, su begalybe įvairiausių prieskonių. Pastaruoju metu esu praradusi apetitą, todėl beveik neužkandžiauju, bet pusryčiams stengiuosi suvalgyti kokį vaisių - bananą, greipfrutą ar pan. Taip pat ir su užkandžiais bei vakariene: salotos ir kiti žalumynai. Kartais pastebėjus akcijų maksimoje pasigardžiuoju pelėsiniu sūriu, krevetėmis ar pyragais. Iš mėsos dažniausiai valgau vištieną, bet ją renkuosi dėl sveikos gyvensenos.

Pinigų stengiuosi skirti kuo mažiau, dienai – iki 10 Lt. Bendrabučio virtuvės negaliu pakęsti! Vos pradėjus gaminti kas nors įsibrauna su cigarete ar savo nepakenčiamo dvoko koldūnais. Smagiausias patiekalas – tai mamos konservuotos daržovės su gerai paruošta kiaušiniene. Žinoma, tinka ir makaronai su faršu bei, pasitaikius akcijai, perkrautos tortilijos. Kitaip tariant, viskas, kas yra šaldytuve. Beje, mėgstu gaminti vadinamame prancūziškame svieste, kuris suteikia specifinį skonį.“