Šalies vyrai miršta sulaukę vidutiniškai 79, moterys – 86 metų. Lietuvoje vidutinė vyrų gyvenimo trukmė – 68, moterų – 78 metai.
Tačiau japonai ne visuomet buvo šios srities lyderiai. Pavyzdžiui, 1840-aisiais ilgiausiai gyveno švedai – tiesa, tuomet jų gyvenimo trukmė nebuvo itin ilga – vidutiniškai 45 metai.
Japonų ilgaamžiškumo priežastimi laikoma itin sveika mityba. Jie renkasi ryžius, žuvį, vartoja mažai riebalų ir niekada nepersivalgo.
Atogrąžinėse Okinavos salose gyvena daugiau kaip pusė visos Japonijos šimtamečių. Šiose salose paplitęs vadinamasis „hara hachi bu” posakis: „Valgyk tol, kol būsi 80 proc. sotus.” Okinaviečiai suvartoja itin mažai kalorijų ir yra sveikiausi bei ilgiausiai gyvenantys žmonės visame pasaulyje.
Štai japonas Shigechiyo Izumi (1865–1986) – ne tik ilgiausiai išgyvenęs vyras, bet ir vėliausiai į pensiją išėjęs žmogus. Darbą į poilsį iškeitė tik sulaukęs 105 metų.
Sh.Izumi karjera truko net 98 metus. Vyras mirė įpusėjęs 121-uosius metus, nors visą gyvenimą gėrė viskį, o atšventęs 70-metį pradėjo rūkyti.
Ilgiausiai gyvenusiu žmogumi kol kas pripažįstama prancūzė Jeanne Calment (nuotr.). Jos motina, tėvas ir brolis mirė sulaukę atitinkamai 86, 93 ir 97 metų.
Prancūzė gimė 1875-aisiais, o mirė 1997 metais, kai jai buvo 122 metai ir 164 dienos. Per savo gyvenimą ji buvo susitikusi su dailininku Vincentu van Goghu, o 1885 metais dalyvavo rašytojo Victoro Hugo laidotuvėse.
Kad saikas prie stalo – svarbus veiksnys, lemiantis ilgą gyvenimo trukmę, patvirtino ir amerikietis Walteris Breuningas. Montanos valstijoje gyvenęs buvęs geležinkelininkas mirė sulaukęs 114 metų.
Amerikiečio gyvybė užgeso 2011-ųjų balandį – tais metais jis buvo įtrauktas į Guinnesso pasaulio rekordų knygą kaip seniausias pasaulyje tebegyvenantis vyras.
W.Breuningas manė, kad garbingo amžiaus jam padėjo sulaukti ta pati taisyklė, kurios laikosi Okinavos salos gyventojai.
„Manau, reikia atsitraukti nuo stalo, kai tebesi alkanas. Įpranti nebevalgyti vakarais ir suvoki, kaip gerai jautiesi”, – yra sakęs jis.