1. Cinamonas aptinkamas ant mažo, amžinai žaliuojančio medžio (cinnamomum zeylanicum), kuris auga Azijos tropikuose. Šis prieskonis išgaunamas iš medžio žievės. Jis renkamas per lietaus sezoną - gegužės - spalio mėnesiais, kai žievę nesunku nulupti nuo medžio.
2. Tai viena iš pirmųjų senovės specijų, apie kurias sužinojo žmogus. Cinamonas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas dar 2800 metais prieš mūsų erą. Pagal legendą, pranašas Moisiejus gavo leidimą iš Dievo saldų cinamoną ištirpinti šventintame aliejuje ir naudoti jį patepimams. O senovės egiptiečiai pridėdavo cinamono į masę, skirta balzamavimui, kadangi jis pasižymi antibakterinėmis savybėmis.
3. Romėnai laikė cinamoną šventa specija. O imperatorius Neronas sudegino paruoštas cinamono atsargas per žmonos laidotuves, kadangi jam reikėjo nuraminti dievus po to, kai jis ją nužudė. To meto rašytiniai šaltiniai liudija, kad kaltės išpirkimas jam kainavo nepigiai: 350 g cinamono kainavo tiek pat, kiek ir 5 kg sidabro.
4. Cinamonas buvo vertinga prekė ir Viduramžiais. Rytų šalyse augusius cinamono medžių miškus kirto ir pervežė į kitas šalis arabų prekeiviai. Šis prieskonis buvo nepaprastai vertinamas, nes kai portugalai vyko ieškoti jūros kelio į Indiją 1400 metais, jie ieškojo ir krikščionių bei cinamonų.
5. 1536 metais portugalų prekeiviai aptiko tankius cinamono medžių miškus Ceilono salų pakrantėse (dabar Šri Lanka). Jie užėmė salas ir pradėjo prekiauti cinamonu, susikrovę iš jo didžiulius turtus. Olandai taip pat norėjo savo dalies, todėl amžiumi vėliau atsikovojo salas. O 1776 metais paskui olandus pasekė ir britai. Nors tuo metu cinamonų medžiai buvo pasodinti jau daugelyje vietų ir Ceilono salų monopolija baigėsi.
6. Dabar cinamonas naudojamas saldžių ir nesaldžių patiekalų pagardinimui visame pasaulyje. Meksikiečiai įsideda jo į kavą ir šokoladą, o Ispanijoje kartais paduodamas džinas su toniku ir cinamono lazdelėmis. Tuo tarpu cinamono milteliais apibarstoma ryžių košė „Arroz con leche“. Rytuose cinamonas naudojamas vietoj juodojo pipiro kaip prieskonis mėsai. O prancūzai įdeda šio prieskonio kepdami smėlinius kalėdinius sausainius.
7. Cinamonas puikiai dera ir su kitais prieskoniais. Pavyzdžiui, su kardamonu, koriandro sėklomis, gvazdikėliais, pipirais, lauro lapeliais. Indijoje cinamonas įeina į šiltų specijų mišinį. Tuo tarpu kinai derina juos su pipirais, krapų sėklomis ir gvaizdikėliais, o Sirijoje cinamoną persijoja su paprika, koriandru, indiškais kmynais ir šį mišinį naudoja avienos mėsos patiekaluose.
8. Cinamonas taip pat garsėja medicininėmis savybėmis. Kinai laikė cinamoną gydomosiomis žolelėmis ir kelis amžius gydė juo nuo pilvo pūtimo. Taip pat išrašydavo ir dėl virškinimo pagerinimo. Be to, cinamonas buvo geriausia priemonė nuo rytinio pykinimo.
9. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad cinamonas gali padėti atsikratyti diabeto. Tuo tarpu amerikiečių mokslininkų manymu, cinamonas gerina organizmo sugebėjimą reaguoti į insuliną ir atstato į normos ribas cukraus lygį kraujyje. Taip pat jis pagerina kraujotaką. Be to, nustatyta, kad cinamono aromatas stimuliuoja smegenų veiklą.
10. Norint, kad cinamonas neišsikvėptų per daug greitai, reikėtų jį laikyti sandariai uždarytoje dėžutėje bei vėsioje, sausoje ir tamsioje vietoje. Jis gali stovėti keletą mėnesių. Norint patikrinti, cinamonas šviežias ar ne, galima tik uostant. Jei kvapas saldus ir raminantis - tai reiškia, kad jis vis dar šviežias.