„Skanaus!“: gerą girą gera gerti!

Rusijoje šis gėrimas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas jau 989 m. Lietuvoje gira taip pat vadinama vienu seniausių nacionalinių gėrimų.

Senovinių giros receptų likę net iš XVI amžiaus. Tuomet girą mėgo visi.

Lietuvos kunigaikščių, didikų ir bajorų rūmuose bei dvaruose, klebonijose ir vienuolynuose, kareivinėse, miestelėnų, amatininkų ir pirklių namuose, valstiečių trobose ir smuklėse iki XX amžiaus kasdien būdavo geriama net keliolikos rūšių gira.

Egzotiškiausios jų buvo miško našlaičių, žemaitiška tekšių, Platelių juodųjų trešnių gira. Gira buvo verdama namų sąlygomis. Nuo XIX a. girą pradėta gaminti pramoniniu būdu.

„Skanaus!” projekto kūrėjai šią savaitę dairėsi po parduotuvių lentynas, kuriose išrikiuota gira ir į ją labai panašūs gaminiai – giros gėrimai bei giros skonio gėrimai.

Šįkart vertinti iš „Iki” parduotuvės lentynų buvo atrinkti keturi perkamiausi skirtingų gamintojų produktai: dviejų pavadinimų gira – „Duonos be konservantų” (gamintojas – „Gubernija”) ir „Smetoniška bravoro rauginimo” (gamintojas – „Volfas-Engelman”), taip pat du giros gėrimai – „Blindos gardžioji” be saldiklių („Švyturys-Utenos alus”) bei salyklinis gėrimas „Raudona meška” („Natūralios sultys”).

Visų keturių sudėtį ir kokybę tyrė ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai. O „Skanaus!” giros mėgėjų „Iki” parduotuvėje teiravosi, kuo vadovaudamiesi renkasi vieną ar kitą gaminį.

Apklausos metu paaiškėjo: nors žmonės tikina žinantys, kokia turi būti gira, ragaudami vargiai galėjo atskirti girą ir jos gėrimus. Šįkart po lygiai pirkėjų balsų gavo „Duonos” gira ir giros gėrimas „Blindos gardžioji”.

„Duonos” girą rinkosi tie, kurie vertina natūralų giros skonį ir kurie pasakojo dar prisimenantys namie gamintą girą. „Blindos gardžioji” labiau patiko saldesnius produktus mėgstantiems vartotojams.

Tiesa, paklausti, ką perka dažniau – girą ar jos gėrimus, dauguma apklaustųjų „Skanaus!” projekto kūrėjams tvirtino, jog vengia pirkti giros gėrimų, ieško vertingesnio produkto – giros.

Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausiojo specialisto Algimanto Lipnicko, gira – tai rudos spalvos, kurią suteikia karamelizuotas cukrus, gėrimas.

Ji gaminama pramoniniu būdu, dažniausiai pasterizuojama. Nepasterizuotai girai taikomi aukštesni reikalavimai: ji turi būti laikoma nuo 2 iki 12 laipsnių temperatūroje, vartojimo trukmė – apie 7 paros. Giroje gali susidaryti natūralios kilmės nežymių nuosėdų.

A. Lipnickas pabrėžė: jei ieškote geros giros, vien skonio receptoriai nepadės. Vartotojai privalo labai atidžiai skaityti etiketes.

Gira, giros gėrimas ir giros skonio gėrimas – panašaus skonio, bet skirtingos sudėties produktai.

Girai gaminti naudojami kviečių, rugių ar miežių miltai, taip pat ruginės duonos, cukraus ir įvairių vaisių užpilas. Gira gaminama fermentacijos būdu iš juodos duonos, vaisių, uogų ir kitų maisto produktų, pridedama mielių bei cukraus.

„Gira – tai gėrimas, gaminamas rauginant giros misą mikroorganizmų kultūrų raugu. Po rauginimo galima pridėti arba nepridėti cukrinių ir kitų maisto žaliavų ar maisto priedų.

Teisės aktais nustatyta, jog alkoholio koncentracija pramoniniu būdu gaminamoje giroje negali būti didesnė nei 1,2 proc.”, – pasakojo VMVT specialistas.

Į girą gamintojai gali dėti tiktai karamelės spalvos dažiklių (E150a– E150d) ir dar kelis maisto priedus: pieno rūgšties E270, askorbo rūgšties E300, natrio askorbato E301, citrinų rūgšties E330, akacijų sakų E414, natrio benzoato E211 (ne daugiau kaip 150 mg/l), kalio sorbato E202 (ne daugiau kaip 300 mg/l).

Jei naudojami kartu, E211 gali būti ne daugiau kaip 150 mg/l, o E202 – ne daugiau kaip 250 mg/l.

Gira vertinama pagal sudėtines dalis, kurios ir nulemia skonį: jeigu gaminama rauginant giros misą, kurios sudėtyje yra duonos džiūvėsių, grūdinių produktų ekstrakto, ir giros skonis bus panašus į duonos.

Giros gėrimas ir giros skonio gėrimas pagal gėrimų klasifikaciją nepriklauso „giros šeimai”. Tokių gėrimų gamyba paprastesnė, greitesnė, žaliavos – pigesnės.

„Į giros gėrimus gamintojai gali dėti visų aromatizuotiems gėrimams leistinų vartoti maisto priedų. Net ir tų, kurie draudžiami giroje.

Vaizdžiai kalbant, giros gėrimas – tai giros koncentratas, praskiestas vandeniu ir papildytas maisto priedais”, – skirtumus vardijo VMVT specialistas.

Giros skonio gaivusis gėrimas gaminamas įdedant giros skonio kvapiųjų medžiagų, o jo sudėtyje nėra giros koncentrato ir kitų grūdinių žaliavų.

Paprastai tariant, jei ant butelio yra užrašas „giros skonio gėrimas”, jame rasite vandens, papildyto giros skonį ir kvapą suteikiančiais maisto priedais.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijose ištyrę etilo alkoholio kiekį dviejose perkamiausiose girose, ekspertai nustatė, kad jo kiekis yra labai nedidelis ir normas atitinka: „Duonos” giroje – 0,37 proc. tūrio, „Smetoniškoje” – 0,33 proc. tūrio.

Abi vertintos giros panašios pagal sausųjų medžiagų jose kiekį. „Duonos” girą, kurios skonis patiko ir pirkėjams, specialistai vadina vertingesne: čia nerasta nei saldiklių, nei konservantų.

„Smetoniškoje” aptikta konservanto natrio benzoato, kurio kiekis atitiko teisės aktais reglamentuojamas normas. Tiesa, šioje giroje jo šiek tiek daugiau nei giros gėrimuose.

Prieš vertindamas giros gėrimų sudėtį A.Lipnickas pasiūlė įdėmiau pažvelgti į jų etiketes. Vienas iš gėrimų – „Raudona meška” – yra gazuotas ir su saldikliais. Ant kito puikuojasi užrašas „Blindos gardžioji”.

Nors pagal teisės aktų nuostatas gėrimų ženklinimas teisingas, greta yra užrašai, kad tai – ne gira, o giros gėrimai.

Maisto kokybės vertinimo specialistai pataria pirkėjams vis dėlto būti atidiems: juk skubant lengvai galima vietoj giros pačiupti giros gėrimo butelį, nes žodis „gėrimas” tiek ant vieno, tiek ant kito butelio užrašytas mažomis raidėmis.

„Blindos gardžiosios” gamintojai skelbia, jog šis gėrimas – be saldiklių. Jų išties ir nebuvo rasta. Užtat konservantų jame daugiau nei gėrime „Raudona meška”. Tačiau pastarajame apstu cukraus pakaitalų – dirbtinių saldiklių.

„Aspartamas yra vienas populiariausių dirbtinių saldiklių, labai tirpus vandenyje, bekvapis, 160–200 kartų saldesnis už cukrų. Patekęs į žmogaus organizmą skyla į aminorūgštis ir metanolį. Metanolis didesniais kiekiais yra toksinė medžiaga, todėl žmonės gąsdinami galima aspartamo žala.

Metanolis vėliau skyla į formaldehidą, o šis – į skruzdžių rūgštį. Tačiau geriant aspartamu saldintus produktus metanolio išsiskiria gerokai mažiau negu valgant citrusinius vaisius, pomidorus ar geriant jų sultis. Dėl šio saldiklio saugumo laukiama naujų mokslo tyrimų”, – tvirtino A.Lipnickas.

Kita vertus, specialistai primena: sveikiems žmonėms geriau saldikliais nepiktnaudžiauti, kaip ir produktais, kuriuose gausu cukraus. Užtat diabetikams neverta visiškai atsisakyti saldumynų su saldikliais, nes gali paūmėti jų liga.

Klausimas – kokią girą gera gerti?

Kaušas giros – puiki atgaiva karštą vasaros dieną. Tačiau norint pasirinkti tinkamą, reikia skaityti etiketes.

Gamina net iš burokėlių

•Pasak specialistų, gira puikiai malšina troškulį karštomis vasaros dienomis, padeda organizme palaikyti reikalingą skysčių santykį ir kartu papildo jį reikalingomis maisto medžiagomis. •Be įprastos giros, pagal metų laiką žmonės raugia ir obuolių, aviečių, medaus, miško uogų, žiedlapių, kmynų, burokėlių, spanguolių, citrinų ir daug kitokių girų. Reikia žinoti, kad gira rauginama natūraliai, gali būti filtruojama ir nefiltruojama. •Taip gaminama ji tampa tiršta ir sodraus skonio, o kad gira būtų ypatinga, pagardinama rugiais ir apyniais.

Informacija iš laboratorijos

•„Duonos” giroje konservantų nerasta. •„Smetoniškoje” giroje natrio benzoato kiekis siekia 152,2 mg/l, giros gėrime „Blindos gardžioji” – 151 mg/l, giros gėrime „Raudona meška” – 142,8 mg/l. •Giros gėrime „Raudona meška” nustatyta saldiklių: aspartamo (E951) – 87,6 g/l, acesulfamo K (E950) – 67,8 mg/l.