Todėl pirmiausiai rekomenduojama pirkti medų tiesiogiai iš bitininkų. Kadangi jiems labai svarbu neprarasti savo pirkėjo ir tuo pačiu išsaugoti savo gerą vardą. Tačiau reikėtų vengti vadinamojo palmių, kedro, šermukšnių ir panašiai medaus. Kadangi tokių rūšių apskritai nebūna, nes iš jų neįmanoma pagaminti medaus. Šie gražiai skambantys pavadinimai - vien pirkėjų mulkinimas.
Be to, prieš perkant medų visados reikėtų jį paragauti. Šis produktas turi būti švelnaus aromato, o jei pajusite aštrų kvapą, vadinasi, jame daug papildų. Be to, natūralus medus neištirpsta iš karto burnoje, skirtingai nei cukrinis. Nurijus natūralų medų, lieka perštėjimo pojūtis burnoje.
Natūralus medus kapsi nuo šaukštelio sudarydamas kalnelį, tačiau neišplinta kaip vanduo. O paskutinis lašas prilimpa prie šaukštelio. Pavyzdžiui, ant medinio šaukštelio ar pagaliuko natūralus medus užvyniojamas juostele.
Nors turguose dažniausiai galima pamatyti pievų ir gėlių medaus rūšių, vis dėlto nėra lengva surinkti medų iš vieno augalo. Todėl, kad medus renkamas ir iš liepų, rapsų, grikių.
Tiksliai nustatyti medaus kokybę galima tik labaratorijoje. Mat kai kurie bitininkai maitina savo biteles cukraus sirupu. Ir tai negalima pavadinti medumi, kadangi bitės perdirba sirupą. Todėl toks produktas turi labai mažai vitaminų ir kitų naudingų medžiagų.
Bet nereikėtų praeiti turguje pro susicukravusį medų. Tai nereiškia, kad jis – nenatūralus. Nesikristalizuoja tik baltųjų akacijų medus. O jei vasario mėnesį jūs nusiperkate tąsų medų, turėtumėte žinoti, kad jis - pašildytas. Pašildyti medų galima ir specialiame aparate, kad jis neprarastų savo savybių. Be to, pašildžius lengviau jį perpilti į kitą indą. Bet yra ir tokių šalių, kur vartoja tik skystą medų. Gaila, bet pas mus tas procesas neretai atliekamas nesilaikant visų taisyklių. Todėl žiemą ir ankstyvą pavasarį geriau pirkite kristalizuotą medų.
Beje, pašildytas medus įgauna blizgesį ir karamelinį skonį. Į tai taip pat vertėtų atkreipti dėmesį.
O subrandintą medų galima patikrinti paprasto pieštuko grafitu, įkišus jį į medų. Jei grafitas išsilieja, vadinasi, medus nesubrandintas ir jame daug vandens. Tokį medų reikia greitai sunaudoti, nes jis ilgai neišsilaikys, gali pradėti gesti. Jei medus per anksti išimamas iš avilio, tai jo nebrandumą galima patikrinti tokiu būdu: pakabinkite medaus ant valgomojo šaukšto ir staigiai pakreipkite jį į šoną. Subrandintas medus apsisuks aplink šaukštą juostele, o nebrandus pradės lašėti.
Natūralus medus niekados nebūna vienarūšis: jame galima aptikti ir lauko gėlių ir vaško, ir net vabzdžių sparnelių pėdsakų. O jei medus skaidrus kaip krištolas, tai greičiausiai tas produktas neturi nieko bendro su natūraliu medumi.
Меdų galima laikyti ilgą laiką. Tik laikykite jį hermetiškuose induose, kad neprisigertų drėgmės ir kvapų. Tam reikalui tinka stiklinis indas su dangteliu.