Šią savaitę portalo lrytas.lt projekto „Skanaus!” autoriai domėjosi, pagal kokius kriterijus lietuviškas kepenų paštetas skirstomi į rūšis ir kodėl pirkėjams svarbu žinoti, kokioje šalyje jis pagamintas.
Šįkart vertinti buvo pasirinktas trijų pavadinimų perkamiausias aukščiausios rūšies Lietuvoje pagamintas paštetas: Krekenavos agrofirmos virtas paštetas „Pasaka”, virtas kepeninis „Smagurių” paštetas su vitaminais, pagamintas Klaipėdos mėsinėje, ir virtas kepeninis paštetas „Jokių pridėtinių E” – „Nemateko” gaminys.
Taip pat pirkėjai ir maisto kokybės vertinimo specialistai vertino vieną populiariausių tarp mūsų pirkėjų užsieninį gaminį – pirmos rūšies paštetą su Provanso žolelėmis „Krajanka”, kurio gamintoja – čekų įmonė „Alimpex-Maso”.
Taiko skirtingus reikalavimus
Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiosios specialistės Viktorijos Septilkienės, kilmės šalis ir rūšis – yra tai, į ką pirmiausia turi kreipti dėmesį vartotojai, ieškantys kokybiško kepenų pašteto.
Į rūšis pagal kokybę kepenų paštetas, kaip ir kiti mėsos gaminiai, mūsų šalyje skirstomas tik tas, kuris pagamintas Lietuvoje. Mėsos gaminiams, tarp jų ir kepenų paštetui, iš užsienio lietuviškas kokybės standartas negalioja.
Kepenų pašteto rūšys nustatomos pagal drėgnio lygį ir riebalų kiekį.
Aukščiausios rūšies kepenų paštete drėgnis gali siekti ne daugiau kaip 65 proc., o riebalų jame gali būti iki 24 proc., atitinkamai pirmos rūšies – 72 proc. drėgnis ir 30 proc. riebalų, o antros rūšies kepenų paštete reglamentuojamas tik drėgnio lygis, kuris turi būti ne didesnis kaip 75 proc.
V.Septilkienė aiškino, jog svarbiausia, kiek procentų kepenų yra paštete. Aukščiausios rūšies gaminyje turi būti ne mažiau kaip 10 procentų kepenų.
Aukščiausios rūšies kepenų paštetas turi būti gaminamas tik iš mėsos žaliavos, nenaudojant augalinės ar gyvūninės kilmės mėsos pakaitalų, maisto užpildų bei mechaniškai atskirtos mėsos.
Pirmos rūšies paštetuose baltyminių mėsos pakaitalų ir krakmolo kiekis yra ribojamas, neleidžiama naudoti sojų baltymų miltų. Pirmos rūšies kepenų paštete sojų baltymų gali būti ne daugiau kaip 2 proc., o krakmolo – ne daugiau kaip 3 proc.
Antros rūšies kepenų paštete sojų baltymų gali būti ne daugiau kaip 2 proc., neribojamas krakmolo kiekis, tačiau gamintojas privalo jo kiekį nurodyti ženklinimo etiketėje.
Šįkart lrytas.lt projekte „Skanaus!” vertinto pašteto gamintojai ne visi nurodė, kiek kepenų yra jų gaminiuose. Kaip paaiškino V.Septilkienė, jei pašteto pavadinime nėra žodžio „kepenys”, neprivalu rašyti, kiek jų yra paštete.
Pagal gamintojų pateiktą sudėties aprašą iš vertinto visų pavadinimų pašteto daugiausia kepenų yra „Smagurių” paštete su vitaminais – 39 proc. Kiek mažiau – paštete „Jokių pridėtinių E”, jo etiketėje nurodyta 22 proc. kepenų.
Trečiojo aukščiausios rūšies pašteto „Pasaka” ir pirmos rūšies pašteto „Krajanka” ženklinimo etiketėje nenurodyta, kiek yra kepenų.
Klaidina pirkėjus
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistams laboratorijose įvertinus perkamiausio kepenų pašteto sudėtį, paaiškėjo, kad visi trys Lietuvoje pagaminti produktai atitiko aukščiausios rūšies pašteto kokybės reikalavimus.
Tiesa, laboratoriniai tyrimai parodė, kad kepenų paštete „Jokių pridėtinių E”, kaip ir kituose paštetuose, yra 0,55 g/kg natrio gliutamato – aromato ir skonio stipriklio, žymimo E 621, kurio vartotojai stengiasi vengti.
„Nors šiame paštete natrio glutamato norma neviršyta, tai yra klaidingas ženklinimas, skirtas tiesiog vartotojui pritraukti”, – kalbėjo V.Septilkienė.
Papildė vitaminais
Daugiausia natrio glutamato iš šįkart vertintų produktų buvo „Smagurių” paštete su vitaminais.
Jo etiketėje nurodyta, kad paštete yra vitaminų, ir procentais nurodytos rekomenduojamos jų paros suvartojimo normos.
Tačiau V.Septilkienė priminė, kad tai – tik informacija vartotojui apie mėsos gaminio išskirtinumą, o ne kokybės rodiklis.
Reikalavimai skiriasi
Kitokia specialistų nuomonė apie ketvirtąjį vertintą paštetą – pirmos rūšies čekišką „Krajanka” su Provanso žolelėmis.
V.Septilkienė priminė, kad šiame gaminyje yra keturi procentai krakmolo, kurio pagal Lietuvos standartus pirmos rūšies mėsos gaminiuose negali būti.
„Bet pagal Europos Sąjungos teisės aktais nustatytus abipusio pripažinimo principus negalima uždrausti tiekti į Lietuvos rinką bendrus saugos reikalavimus atitinkančių produktų, pagamintų kitose ES šalyse”, – aiškino V.Septilkienė.
Apie čekiško pašteto „Krajanka” kokybę vartotojai turėtų spręsti iš etiketėje nurodytų jo sudedamųjų dalių.
Maisto kokybės vertinimo specialistų nuomone, šiame paštete didžiausią dalį sudaro kiaulienos riebalai, o tyrimais nustatytas gana nemažas mėsos gaminiams krakmolo kiekis.
Tad pagal lietuviškiems paštetams taikomus kokybės rodiklius paštetas „Krajanka” turėtų būti antros rūšies paštetas.