Apibūdinkime: sunokusių vyšnių, slyvų, kartais - gervuogių aromatas. Burnoje šis vynas - minkštas, apvalių taninų, „karštas”. Ilgas, vaisinis poskonis. Tokius gan malonius pojūčius garantuoja nemenkas alkoholio kiekis – 14 – 15 proc. Ši aromato - skonio formulė ilgainiui taip prigijo, kad „primitivo” tapo šiek tiek primityviai vienodas, nuobodokas. Savo supaprastinto įvaizdžio vergas.
Ar tikrai visi „primitivo” yra vienodi, tarsi pramoninė vyšnių uogienė prekybos centro lentynoje?
Šį klausimą uždaviau Mandurijoje. Mielas, nedidelis miestelis netoli Jonijos jūros pakrantės vadinamas „primitivo” vyno sostine. Čia įsikūręs ūkis „Accademia dei Racemi ”. Ūkio savininkas Gregory Perrucci įdėmiai išklausė, šyptelėjo ir pasodino prie degustacijų stalo. Bet vietoje taurių ir vyno padėjo prieš mane keturis dubenis.
Su kuo? Neatspėsite… Su žeme. Kiekvieno dubens turinys buvo skirtingas tiek savo konsistencija, tiek spalva. Nuo šviesiai pilkos - iki tamsios bordo ir galiausiai - juodos juodutėlės.
Gregory ne veltui savo ūkį gan nekukliai pavadino „akademija”. Jam priklauso 120 hektarų. Šios žemės - skirtingų spalvų. Kiekvienai dirvožemio spalvai būdinga skirtinga to paties vyno fizionomija, aromato ir skonio niuansai. „Todėl toks ir mano ūkio pavadinimas: jame sutelpa turtingas ir pakankamai skirtingas „primitivo”pasaulis” - sako vyndarys. Ir siūlo įsitikinti: ragauti vyną iš skirtingų spalvų žemių.
Ką gi, žaidimo taisyklės aiškios, važiuojam. Pradedame nuo „terra rossa” - raudonosios žemės. Tai pats tipiškiausias „primitivo” dirvožemis. Jame dominuoja kalkakmenis. Jį „apkabina” vynmedžio šaknys ir siurbia iš gelmės drėgmę, kurios Apulijoje vasarą - kaip Atakamos dykumoje. Raudonoji žemė turtinga mineralais, geležimi.
Joje auginami seni – 40 - 50 metų vynmedžiai brandina vaisius tipiškam Mandurijos „primitivo” - „Felline” (2010 metų derlius) . Vyšnios, sunokusios miško uogos, įdomios prieskonių, žolelių natos. Šis vynas metus brandinamas amerikietiško ąžuolo statinaitėse. Alkoholis - gan saikingas šiam vynui: 14 proc.
Keliaujame į pilkąją „primitivo” žemę, joje organininės kilmės juodžemis sumišęs su kalkakmenio akmenimis. Čia spaudžiamas „Giravolta”. Vyšnias keičia gervuogės, lengvas, tarsi Jonijos jūros brizas prieskonių - dvelksmas. Apvalūs, “moteriški” taninai. Medžio šis vynas matęs vos kelis mėnesius. Lyginant su raudonosios žemės atstovu, šis „primitivo” - gerokai elegantiškesnis, žaismingesnis.
Dabar - „juodasis” primitivo” iš juodų užliejamųjų dirvožemių. Tai “Sinfarosa”. Iš vieno hektaro vyndarys surenka vos 30 - 35 centnerius vynuogių. Tad ant medelio prieš „vendemmia” - derliaus nurinkimą lieka 5 - 6 kekės po 100 gramų kiekviena.
„Sinfarosa” etiketėje - provokacija: mažesnėmis raidėmis įrašytas amerikietiškasis vyno pavadinimas „zinfandel”. “Kad vartotojas neabejotų, jog geria vieną ir tą patį vyną” - sako Gregory. Vynas puikus: mėlynių, juodųjų serbentų, džiovintų vaisių, prieskonių - juodųjų pipirų, šokolodo aromatas. Burnoje šis „primitivo” elgiasi žymiai agresyviau negu jo broliai: „kabina” taninai, nors ir apramdyti kelių mėnesių viešnagės didelėse ąžuolo statinėse.
Paskutinis vizitas - prie jūros. Ant smėliuko, kurio spalva - gelsvai pilkšva. Čia daromas pats brangiausias ir įdomiausias “Accademia dei Racemi” vynas „Dunico” (2009 - ųjų derlius). Pavadinimas, spėju, susijęs su smėliu, jūra, kopomis, nes itališkai „dune” - kopos.
Galbūt, bet atostogomis Jonijos pajūryje nekvepia. Bent jau vyndariui ir pačioms vynuogėms - tai tikrai. 50 metrų atstumu nuo paplūdimio esančiame vynuogyne vyksta arši kova už būvį. „Primityvo” medeliams tenka galinėtis su karštu, alsiu „scirocco” vėju iš Afrikos. Kai siautėja šis Sacharos gaivalas, gyventi nemiela ne tik vynmedžiams, bet ir žmonėms: automobiliai pabąla nuo pustomo smėlio, skauda raumenis, sąnarius, dienos ir nakties temperatūra beveik vienoda. „Scirocco” vėjas deginte nudegina medelius, lapus, vynuoges, apneša druska.
Kovos su karštuoju Afrikos vėju rezultatas - puikus, nors ir brangus. „Dunico” 3 kartus brangesnis už „Felline” (kaina - 16 eurų, 55 litai iš gamintojo). Jam tinka vyno mėgėjų žargono žodelis “kompleksiškas”, kitaip tariant, sudėtingas ir vienu žodžiu nenusakomas. Gervuogių uogienė, spirite mirkytos vyšnios, tabakas, mineralai. Intensyvus, “karšto” kvėpavimo, ilgas poskonis, energingi taninai baksnoja burną.
Raudonosios žemės „primitivo” „Felline” ir smėlynų „Dunico” - skirtingo temperamento vynai, tarsi būtų dviejų skirtingų vynmedžių vaisiai. „Felline” – „primitivo” klasika. „Dunico” – naujoviško kirpimo, modernus vynas. Žaidimas „žemė – vynas” įtikino: „primitivo” gamintojai pasakė dar ne viską. Dar bus įdomių aromato ir skonio atradimų.