Kauno valstybinio muzikinio teatro baleto trupės artistė, įvairių baleto mokyklų mokytoja ir nuo šio rudens veikiančio vaikų baleto bei šokio teatro „Žydintis sodas“ įkūrėja kasdien šokdama praleidžia ne mažiau nei po aštuonias valandas.
„Tiek laiko intensyviai judant badauti tiesiog neįmanoma. Šokėjams reikia daug jėgų ir energijos“, – tvirtino 35 metų B. Monstavičiūtė.
Balerina dar labiau nustebino, kai pasakė, jog per pertrauką tarp spektaklių repeticijų ar užsiėmimų su vaikais ji spėja apsilankyti sporto klubų sunkumų kilnojimo salėje arba paplaukioti baseine.
Pašaukimą pajuto vaikystėje
B. Monstavičiūtė į baletą atėjo būdama 10 metų. Prieš tai ji lankė meninę gimnastiką ir sportinius šokius.
„Buvau labai judrus vaikas, todėl išgirdusi, jog baleto artistai per repeticijas gauna didelį fizinį krūvį, pati nuėjau į šio meno pamokas“, – pasakojo veikli artistė.
Nuo pirmosios repeticijos baletas tapo moters tikruoju pašaukimu. Ji dvylika metų šoko Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Prieš penkerius metus tapo Kauno muzikinio teatro baleto trupės nare.
Pradinių klasių pedagogės ir choreografės diplomus turinčiai artistei patinka ne tik rodytis didžiojoje scenoje, bet ir baleto bei choreografijos paslapčių mokyti mažuosius šokėjus.
Moteris baletą dėstė Nerijaus Juškos baleto ir kitose šokių mokyklose. Šiemet B. Monstavičiūtė nusprendė pati įkurti teatrą, kur vaikai galėtų išmokti šokti baletą, vaidinti ir kurti spektaklius.
Vegetarizmo atsisako pamažu
Ar taip užsiėmusi dviejų vaikų mama randa laiko užsukti į virtuvę? B. Monstavičiūtė tikino, kad šiam itin maloniam užsiėmimui ji skiria ne vieną valandą.
„Labiausiai vertinu namuose pačios gamintą maistą. Tuomet žinau, kokius produktus naudoju, kaip juos apdoroju ir ruošiu, kokiais prieskoniais valgį gardinu“, – kalbėjo balerina.
Artistė juokaudama prisipažino, jog kaip tik šiuo metu jos gyvenime vyksta didysis mitybos perversmas. Jis keičia ir valgymo, ir maisto ruošimo principus.
Prieš dvylika metų B. Monstavičiūtė susidomėjo senovine Indijos medicina – ajurveda. Dėl sveikatos problemų pagal Rytų išminčių sukurtą gydymo ir gyvenimo būdą nusprendusi gyventi balerina visiškai atsisakė mėsiškų patiekalų. Jos racioną sudarė vien augaliniai produktai.
„Šį rudenį pajutau, kad organizmas vėl nori grįžti prie mėsos. Tam pritarė ir mano sveikata besirūpinantys medikai. Todėl pamažu ėmiausi įvairinti mitybą mėsos valgiais“, – sakė šokėja.
Mitybą įvairina jūrų gėrybėmis
Riebių ir sočių kepsnių bei cepelinų su spirgais B.Monstavičiūtė kol kas nekerta. Vargu ar ant lieknos balerinos stalo jie pasirodys net artimiausiu metu. Tačiau vis dažniau moteris parduotuvių lentynose dairosi į įvairią žuvį ir jūrų gėrybes.
„Ar sunku vėl tapti mėsavalge? Tikrai ne, jei tai darai ne iš karto, o pamažu, nepuoli piktnaudžiauti keptais, rūkytais ar labai riebiais mėsos gaminiais“, – aiškino B. Monstavičiūtė.
Kol gyveno pagal vegetarizmo principus, baleto artistė išmoko ruošti daugybę gardžių patiekalų iš daržovių, vaisių, augalų sėklų ir grūdinių kultūrų.
Dabar į kai kurių šių patiekalų receptūrą moteris tiesiog įtraukia žuvį, krevetes, midijas, aštuonkojus, austres. Toks valgiaraštis nėra drastiškas pokytis balerinos skrandžiui.
„Net pradėjusi valgyti mėsą stengiuosi išlaikyti pagrindinius ajurvedos principus – valgyti kokybišką maistą ne itin dideliais kiekiais ir kiek įmanoma reguliariai“, – tikino baleto šokėja.
Įvairių tautų sriubų receptai
Vienas mėgstamiausių B. Monstavičiūtės patiekalų – sriuba. Ją moteris verda kone kasdien. Anksčiau daugiausia daržovių sriubas virdavusi šokėja šiuo metu ypač vertina žuvienę. Jos gamyba, pasirodo, turi daugybę taisyklių. Balerina jau išmoko šią sriubą ruošti pagal įvairių tautų receptus.
Lietuvišką klasikinę žuvienę moteris įprastai verda iš ką tik sugautos vienos rūšies žuvies. Labiausiai jai tinka sterkai, karosai, pūgžliai, ešeriai. Sriubą gardina svogūnais, morkomis ir bulvėmis.
B. Monstavičiūtė jau spėjo išmėginti ir garsiąją Marselio žuvienę – bujabesą (bouillabaisse). Ši žuvienė verdama iš šviežių Viduržemio jūros raudonos ir baltos mėsos žuvų. Pagal receptą žuvienė turi būti verdama iš 5–7 rūšių žuvų, gardinama mažais krabais ir midijomis, būtinas prieskonis – šafranas.
Neseniai viename žurnale moteris rado suomiškos žuvienės receptą, kuris, jos teigimu, ypač tinka šiuo metu, kai už lango žvarbus ruduo. Balerina šį patiekalą pagardino pipirais ir česnaku, taip pat – geltonąja ir raudonąja paprika.
Suomiška žuvienė su daržovėmis
Patiekalui reikės: 0,5 kg lašišos filė, 1 morkos, 0,5 raudonosios paprikos, 0,5 geltonosios paprikos, 2 bulvių, 1 pomidoro, 2 skiltelių česnako, 200 g grietinėlės, 30 g sviesto, druskos, juodųjų pipirų, petražolių, salierų, krapų.
Užkaiskite puodą su vandeniu ir sudėkite pjaustytas morkas bei bulves. Keptuvėje ant sviesto kelias minutes pakepinkite nuluptą ir kubeliais supjaustytą pomidorą, geltonąją ir raudonąją paprikas, smulkintą česnaką.
Viską supilkite į puodą su verdamomis daržovėmis. Pasūdykite ir įberkite grūstų juodųjų pipirų. Jų nepagailėkite, nes sriuba turi būti aštri. Kai daržovės išvirs, įdėkite pjaustytą lašišą ir pavirkite dar 10 min. Įpilkite grietinėlės ir degtinės, įmeskite žolelių.