– Prieš trejus metus subyrėjo jūsų santuoka. Ar tai pakeitė jūsų Kūčių ir Kalėdų tradicijas?
– Tradicijos nepasikeitė, sumažėjo tik žmonių prie Kūčių stalo. Permainų privalumas – mažiau išlaidų.
Per Kūčias į mano namus ateis abu sūnūs su marčiomis, du vaikaičiai, vienišų giminaičių. Šįkart susirinks dešimt arba dvylika artimųjų. Anksčiau jų būdavo gerokai daugiau.
Gaila, kad vyriausia anūkė Kamilė, kuri mokosi ir dirba Londone, per šventes pas mane neatvažiuos. Esame geros draugės, jos man labai trūks. Bet po Kalėdų nupirksiu marčiai ir anūkams bilietus, kad jie aplankytų Kamilę ir suteiktų jai šventinio džiaugsmo.
– Kodėl švenčių stalu rūpinatės viena?
– Kūčių stalą ruošiu tik pati ir nenoriu, kad man kas nors padėtų. Iš anksto viską susiperku, kad tądien liktų tik paruošti vaišes.
Ruošdamasi Kūčioms pati nusiteikiu šventiškai, nes džiaugiuosi, kad esu reikalinga.
Kalėdų dovanas jau supirkau ir paslėpiau. Kadangi jau daug metų ruošiu Kūčių valgius, atmintinai žinau, kur ir kokius produktus įsigyti, kiek ko reikės.
Labai daug laiko atima puošyba – ir stalo, ir namų. Papuošiu eglę, stalą padengsiu balta staltiese, padėsiu gėlių puokščių, uždegsiu daug žvakių. Paruošiu dvylika patiekalų, kartais jų pavyksta ir daugiau.
Laikomės tradicijos laužiant kalėdaitį pasakyti artimajam gražų linkėjimą.
Burtų nebus, nes jais niekas netiki. Tačiau ir be jų šventės yra jaukios – daug linkėjimų, žvakių šviesos ir šilumos, daug dovanų. Kadangi vienintelė šeimoje turiu gerai mokamą darbą, galiu artimiesiems sukurti gražią šventę.
– Kokį patiekalą ruošite Kalėdoms?
– Iš anksto kaime pirksiu žąsį, marinuosiu porą dienų. Keptą žąsį valgome su keptomis bulvėmis su lupenomis, raugintais kopūstais. Tokį Kalėdų valgį kadaise ruošdavo mano mama.
