Kokybiškai ir skaniai paruoštas valgis, nepriekaištingas aptarnavimas ir autentiška XX a. pradžios secesijos stiliaus aplinka palieka neišdildomą įspūdį.
Čia žmonės gali ramiai pasėdėti jaukioje muziejinėje aplinkoje ir pasimėgauti maistu. Šis restoranas tapo reprezentacine vieta, į kurią galima pasikviesti bet kokio rango svečią.
Šiaulių „Aušros” muziejaus padalinyje, Ch.Frenkelio viloje, praėjusių metų gruodžio 12-ąją – besikartojančių skaičių dieną 2012 12 12 – duris atvėręs restoranas tapo pirmuoju ir kol kas vieninteliu mūsų šalies muziejuje įkurtu restoranu.
Užsienio muziejuose maitinimosi įstaigos labai populiarios, o Lietuvoje, išskyrus Kretingos muziejaus Žiemos sode veikiančią kavinę „Pas grafą”, tokių įstaigų nebuvo.
„Kultūringas laiko leidimas – tai ne tik penas akims ir sielai, bet ir galimybė išgerti kavos, užkąsti ar pabendrauti jaukioje aplinkoje”, – įsitikinęs R.Balza.
Restorano salė, kurioje numatyta vietos maždaug trisdešimčiai žmonių, įsikūrė buvusiame fabrikanto Ch.Frenkelio valgomajame. Restorano interjeras, indai, serviruotė atitinka secesijos stilių.
Ant baltomis staltiesėmis uždengtų stalų išdėlioti porcelianiniai indai ir kalnų krištolo taurės.
Jaukumo restorano salei suteikia senovinė indauja, į kurią, o ne į barą sudėti gėrimai. Į restoraną užsukę lankytojai sodinami ant balta medžiaga užklotų kėdžių.
„Kai restoranu vadinama bet kokia užeiga, restorano sąvoka gerokai nuvertinama. Pasistengėme, kad žodis „restoranas” atitiktų savo prasmę”, – sakė rinkodaros vadovas Aivaras Rusevičius.
Kurti restoraną Ch.Frenkelio viloje buvo ir lengva, ir sudėtinga. Nebereikėjo kurti interjero – čia nieko nei nugriausi, nei prikalsi. Tačiau rimta problema tapo netgi paprasčiausios kabyklos paieškos.
„Jos ieškojome antikvariatuose, o ne prekybos centruose. Interjero detalių buvo ieškoma ir sendaikčių parduotuvėse, ir turgeliuose”, – prisimena A.Rusevičius.
Restorano sienos dekoruotos iš muziejaus fondų gautomis nuotraukomis. Moderni virtuvė įrengta tose pačiose patalpose, kuriose ji buvo ir Ch.Frenkelio laikais.
Puikiausiai tiko senoji virtuvės ventiliacijos sistema – įrengti jokių papildomų kaminų ar ortakių neprireikė.
Naujajame restorane valgiaraštis nėra gausus. Jame – keturiolika patiekalų: dviejų rūšių sriuba, keturių rūšių šaltieji užkandžiai, šeši karštieji patiekalai ir dviejų rūšių desertas.
„Sakoma, kad gero restorano ženklas – kuo mažiau patiekalų. Nenorėjome muziejuje atidaryti pigios kavinukės. Apsisprendėme akcentuoti kokybę, o ne kiekybę. Tai atsispindi ir valgiaraštyje. Ypatingą dėmesį kreipiame į produktų, iš kurių ruošiami valgiai, kokybę ir šviežumą”, – sakė Jurgita Malachovienė.
Maistui ruošti restorane naudojami tik rinktiniai produktai ir natūralūs pagardai. Trinta sriuba čia verdama neįprastu būdu – nenaudojant vandens. Taip verdant sriubą daržovės lieka natūralios spalvos ir skonio. Tokia sriubos gamybos technologija Šiauliuose yra naujovė.
Ypatingai šiame restorane apdorojama ir mėsa. Iš pradžių ji verdama žemoje temperatūroje, o tik po to ruošiama patiekti.
„Pati geriausia reklama – iš lūpų į lūpas. Būtent pirmųjų mūsų klientų atsiliepimai padėjo sulaukti žmonių antplūdžio per didžiąsias šventes.
Savame krašte pranašu nebūsi, todėl mums buvo ypač svarbu išgirsti iš kitų miestų ar kraštų atvykusių žmonių atsiliepimus. Sulaukėme tik teigiamų vertinimų.
Šiemet Ch.Frenkelio viloje surengto Vienos pokylio dalyviams restorano virėjai išvirė tradicinio vengriško guliašo, kuris buvo patiektas puotai baigiantis apie trečią valandą nakties.
Restorano darbuotojai nekantriai laukia vasaros sezono, kai į neseniai rekonstruotus, bet jau šiauliečių pamėgtus Ch.Frenkelio vilos kiemą ir parką prie fontano plūstelės žmonės.
Pradėti prekybą lauke besiruošiantiems restorano darbuotojams lankytojų neturėtų trūkti ir paprastą dieną, o savaitgaliais vasarą čia vyks Ch.Frenkelio vilos vasaros festivalio koncertai.
„Manau, kad klausytojams bus puiku pasimėgauti ir kava ar vyno taure. Gera muzika ir graži aplinka – ko dar gali trūkti norint gerai leisti laisvalaikį?” – retoriškai klausė A.Rusevičius.
Restoranas padeda „Aušros” muziejui vykdyti edukacinę programą „Košerinio maisto paslaptys”.
„Ši programa vykdoma vieno žymiausių XX amžiaus pradžios šiauliečių žydų Ch.Frenkelio namuose, kur maistas buvo gaminamas, patiekiamas ir valgomas pagal kašruto taisykles.
Košerinė žydų virtuvė – viena paslaptingiausių, įvairiausiais mitais ir legendomis apipintų pasaulio virtuvių”, – sakė šios edukacinės programos rengėja Austra Palapienė.
Per muziejuje vykstantį renginį ne tik pasakojama, bet ir duodama paragauti pagal košerinio maisto ruošimo taisykles pagamintų patiekalų.
Vykdant edukacinę programą restorano virėjams kilo idėja į valgiaraštį įtraukti žydišką patiekalą. „Frenkelio” silke pavadintas pagal žydų tradiciją pagamintas kapotos silkės mišinys tapo vienu mėgstamiausių restorano lankytojų patiekalų.
Ch.Frenkelio vilos restorane galima užsisakyti ir iš Izraelio atvežtos „Premium” klasės košerinės degtinės. O alumi ar gira atsigaivinti panorusiam klientui siūloma seniausias Lietuvoje šių gėrimų gamybos tradicijas turinčios bendrovės „Gubernija” gėrimų.
XIX amžiaus antrojoje pusėje pramonę stipriai išvysčiusių Šiaulių įvaizdį formavo ne tik didžiausio fabrikanto Ch.Frenkelio odų apdirbimo fabrikas, bet ir nuo XVII amžiaus pabaigos mieste gyvavusi „Gubernijos” darykla, kuri gamino labai skanų alų.
„Gubernijoje” išvirtu alumi buvo prekiaujama ne tik Šiauliuose, bet ir Vilniuje, Kaune, Rygoje ir kituose didžiuosiuose carinės Rusijos miestuose.
Šalia Ch.Frenkelio fabriko veikė arbatinė, kurioje buvo parduodamas „Gubernijos” alus.
„Džiugu, kad restoraną Ch.Frenkelio viloje įkūrę verslininkai, puoselėdami istorinį paveldą, pasirinko būtent „Gubernijos” produkciją”, – sakė „Aušros” muziejaus direktorius R.Balza.
„Bendrovės „Gubernija” siūlomas alus ir gira pasirinkti ne tik dėl istorinių sąsajų, bet ir dėl kokybės bei patrauklaus pateikimo.
Kapota silkė su obuoliais
Šio žydiško patiekalo skonį lemia silkių kokybė ir tai, kaip smulkiai sukaposite produktus.
Reikės:
dviejų didelių riebių silkių su galvomis vieno nulupto obuolio 2–3 piene išmirkytų baltos duonos be plutos riekelių pusės svogūno galvos dviejų kietai virtų kiaušinių 50 g kambario temperatūros sviesto
Išmirkytas silkes išdarinėkite, nuplaukite, nulupkite ir išimkite kaulus. Silkes, kiaušinius, svogūną ir obuolį sukapokite kuo smulkiau. Į mišinį sudėkite išmirkytą duoną bei sviestą ir gerai išmaišykite. Masę tepkite ant juodos ruginės duonos.
