Lietuvoje astronominės vasaros pradžia laikoma birželio 21-oji. Nuo tos dienos patariama rinkti vaistažoles, nes tuomet labiausiai suveša gamta.
Vilniuje, Gedimino prospekte ir V.Kudirkos aikštėje, birželio 22 dieną tradiciškai šurmuliuos žolynų turgus, dar vadinamas raganų turgumi.
„Žolynų turgus – viena įdomiausių senojo Vilniaus tradicijų. Dvi dienas prieš Jonines Vilniuje vykdavo žolininkų turgūs.
Jie užfiksuoti išlikusiose XIX–XX amžių garsių fotografų Jozefo Szechovichiaus ir Jano Bulhako nuotraukose, tačiau manoma, kad žolininkų turgūs galėjo vykti ir gerokai anksčiau”, – pasakojo viena šiųmečio žolynų turgaus organizatorių, Vilniaus etninės kultūros centro vyriausioji koordinatorė Loreta Stoliarovienė.
Iš senų nuotraukų nustatyta, kad žolynų turgus įsikurdavęs skvere prie Šv.Jonų bažnyčios varpinės. Iš aplinkinių kaimų į sostinę atvykusios moterys pardavinėdavo vaistažoles – išsidėliodavo jų ryšulėlius ant šaligatvio.
Žolynų turgus dar būdavo vadinamas raganų turgumi, nes žoleles pardavinėjusios senolės pamokydavo miestiečius, kada vaistažoles rinkti, kokias arbatas iš jų ruošti, kaip jomis gydyti įvairias ligas.
Žolelės būdavo surištos į kupolę – devynios į vieną ryšulėlį. Toje kupolėje buvo galima rasti vaistingųjų augalų, kurie gelbėja nuo skausmų ir negalavimų. Šie raganų turgeliai galėjo duoti pradžią trejų devynerių užpiltinių receptūrai.
Turgaus prekeivės puikiai žinodavo, kada rinkti žoleles, kad jos būtų sultingiausios, sukaupusios geriausias savybes. Nuo seno žinoma, kad vaistingųjų augalų nepatartina skinti per pilnatį ar delčią.
Vaistažolėms rinkti geriausias laikas – jaunatis.
Beje, ne visos vaistažolės renkamos tuo pačiu metu. Vienos skinamos žydinčios, todėl nereikia laukti tinkamos Mėnulio fazės, o pastebėti, kada jos būna sukrovusios žiedus.
Kitų augalų renkami lapai, todėl jie skinami irgi tam tikru metu. Dar kitų vaistingųjų augalų tinkamos tik šaknys, todėl jas reikia kasti arba prieš žydėjimą, arba augalui nužydėjus.
„Joninių laikotarpis vaistažolėms rinkti – tinkamiausias metas, nes toji žaluma – nebe pirmoji, bet tikroji, sukaupusi daugiausia vaistingųjų ir aromatingųjų savybių”, – patikino L.Stoliarovienė.
Sostinėje prieš Jonines šurmuliuosiančiame žolynų turguje bus galima pasivaišinti arbata iš tuo metu surinktų žolelių. Į katilą bus dedamos devynių rūšių žolelės.
„Surenkame pačias geriausias tuo metu žydinčias žoleles. Neapsieinama be medetkų, mėtų, ramunėlių, čiobrelių, nes arbata turi būti gardi, kvapi, saldi. Išduoti visos receptūros negalima, tegul svečiai ragauja, mėgaujasi ir atpažįsta žoleles”, – kalbėjo L.Stoliarovienė.
Jeigu arbata naudojama gydymui, jos nereikėtų saldinti. Bet raganų turgaus lankytojams arbata bus pasaldinta medumi arba cukrumi, nes šventės gėrimas turi palikti malonų pojūtį.
„Mėgautis skirta arbata yra verdama apie dešimt minučių – per tą laiką geriausiai atsiskleidžia aromatų puokštė. O gydymui skirtas arbatžoles reikėtų užplikyti – tokiu būdu atsiskleis geriausios gydomosios savybės”, – aiškino L.Stoliarovienė.
Žolynų turguje bus prekiaujama ir vaistažolėmis, ir tautodailės kūriniais, pagamintais iš žolių ar medžio. Juk tai vešėjimo šventė! Šventėje taip pat galėsite išsiburti – raganos spės ateitį iš žolių, kavos tirščių, linų sėmenų.
