Visų Kalėdų laukimu gyvenančių žmonių dėmesį traukia ir šalia jos baltomis megztomis kepurėmis, sniego gniūžtėmis, tinklais, šalikais bei megztiniais papuošti suoleliai, Kalėdų nameliai, medžiai, skulptūros, pastatai.
Kauno eglės išskirtinumą pastebėjo ir praėjusį antradienį šiame mieste viešėjusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri savo asmeninėje interneto paskyroje trečiadienį parašė: „Viešėdama Kaune vakar apžiūrėjau rankų darbo mezginiais papuoštą pagrindinę miesto eglę. Šaunuoliai kauniečiai! Turite tikrai išskirtinį ir labai gražų savo miesto kalėdinį simbolį.“
Iš tolo žiūrint į mezginius sunku nuspėti, kad jie sukurti iš paprasčiausių vienkartinių plastikinių maišelių, į kuriuos parduotuvėse krauname maisto produktus ar kitas prekes.
Stulbinančių puošmenų idėjos autorė — Kaune įsikūrusios Tekstilininkų ir dailininkų gildijos vadovė Jolanta Šmidtienė. Ji netradicišką Kauno eglę sukūrė jau penktus metus.
„Kad šiųmetė Kalėdų eglė bus sukurta iš plastikinių maišelių, su keliais Kauno menininkais nutarėme dar pernai. Ši medžiaga puikiai tinka dekoracijoms kurti, nes yra balta, lengva, pigi ir nebijo atmosferos poveikio.
Be to, turime ir ekologinę misiją — norime atkreipti visuomenės dėmesį į besaikį plastikinių maišelių naudojimą“, — tvirtino J.Šmidtienė.
Projektuoti eglę menininkė pradėjo šių metų pradžioje. Pasiruošimas darbui ir bandymai truko iki rudens. Puošmenos buvo mezgamos nuo rugsėjo iki lapkričio pabaigos. Jas J.Šmidtienė kūrė su Kauno aukštųjų mokyklų ir kolegijų studentais. Į kūrybos procesą buvo įtraukti net regos sutrikimų turintys mažieji kauniečiai.
Svarbiausios Kauno Kalėdų puošmenos aukštis siekia daugiau nei 18 metrų. Eglės viršūnę puošia natūrali maždaug 7 metrų žaliaskarė. Apatinė išskirtinio kūrinio dalis sukurta iš baltų mezginių, tarp jų spindi tūkstančiai lempučių.
J.Šmidtienė ir jos pagalbininkai visas puošmenas gamino rankomis, nors atrodo, kad dirbiniai numegzti virbalais.
„Tokio ilgio virbalų, kokių būtų prireikę mūsų mezginiams sukurti, ilgai rankose išlaikyti neįmanoma, todėl visas grožybes narstėme tarp pirštų: vieną po kitos formavome kilpas, pro kurias traukėme plastikinius „siūlus“. Vaikams su regos negalia sukūrėme specialias medines stakles. Tai palengvino jų darbą“, – aiškino J.Šmidtienė.
Mezgimo technikos kauniečiai mokėsi iš profesionalių mezgėjų. Jie menininkams surengė specialų kelių dienų seminarą.
Eglei ir kitiems Rotušės aikštės objektams papuošti prireikė 3,9 tūkst. kilometrų ilgio plastikinių maišelių „siūlo“. Toks atstumas yra nuo Kauno iki Agadiro, garsaus Maroko turizmo centro.
Visoms puošmenomis megzti kūrėjai naudojo tik naujus maišeliai. Kad mezginiai būtų tvirti, reikėjo vientisų rulonų.
Mezginiai puošia ir eglės vidų, į kurį įėję žmonės iš karto pastebi dideles megztas kišenes. Jos skirtos palikti laiškus ir linkėjimus Kalėdų Seneliui.
Ant eglės sukasi Kauno menininkų sukurti įspūdingo dydžio angelai. Jie taip pat aprengti iš mezginių sukurtais baltais drabužiais.
J.Šmidtienė įsitikinusi, kad ši Kalėdų eglė stovės iki kitų metų vasario. Pasibaigus šventėms mezginiai galėtų būti ne tik perdirbti, bet ir panaudoti naujiems meniniams projektams įgyvendinti. Iš jų galima pagaminti lauko baldus, įvairias dekoracijas.
Kauniečiai viliasi, kad šiųmetė Kalėdų eglė, kaip ir ta, kuri 2011-aisiais metais buvo sukurta iš 42 tūkst. plastiko butelių, vėl patrauks Guinnesso rekordų fiksuotojų dėmesį.
