Patarimais, kaip suorganizuoti kalėdinį įmonės vakarėlį, kuris ne tik pradžiugintų darbuotojus, bet ir paskatintų juos ateinančiais metais nuoširdžiai padirbėti, pasidalijo verslo valdymo konsultacijų bendrovės „OVC Consulting“ jaunesnioji konsultantė Viktorija Matusevičiūtė.
- Pradėjus gilintis į kalėdinių įmonių vakarėlių temą pirmiausiai peršasi mintis, kad tai - įprasta ir prigijusi tradicija. Tačiau kiek iš tiesų šis renginys įsitvirtinęs šalies darbdavių ir darbuotojų sąmonėje?
- Įdomu stebėti, kaip noras rengti vakarėlį ir dalyvauti jame priklauso nuo bendros ekonominės situacijos. Krizės metais nereta įmonė sutraukė renginio biudžetą, kai kurios apskritai jo atsisakė, o tretieji ėmėsi kūrybiškų sprendimų, kad išleistų kuo mažiau pinigų.
Iš tiesų ši šventė yra labai paveikiama įvairiausių socialinių, kultūrinių ir ekonominių veiksnių. Tačiau įmonių vakarėlių tradicija pakankamai įsitvirtino su užsienio kapitalo kompanijų atėjimu į Lietuvą. Sakyčiau, kad vakarėliai tampa tradicija, kurios anksčiau nebuvo.
Kitas klausimas - kada apskritai reikėtų švęsti? Lyg ir įprasta, kad vakarėlis vyksta prieš šventes, tačiau dažnai nevengiama jį paankstinti ir surengti tokiu metu, kai nė nejuntama šventinė dvasia.
Kiti vis dėlto rengia vakarėlius sausį. Iš esmės rengiant vakarėlį prieš pat šventines dienas, jis itin priartėja prie šeiminių švenčių ir tampa vienu rūpesčių, ypač jei esi vienas jo organizatorių. Kita vertus, tuomet tvyro visai kita dvasia nei sausį.
- Ko iš kalėdinio vakarėlio tikisi abi pusės - darbdavys ir darbuotojai?
- Į šį klausimą galima pažvelgti netgi iš trijų pozicijų - pačios organizacijos, vadovo ir darbuotojo. Organizacijai plačiąja prasme tai naudinga paprasčiausiai dėl to, kad vakarėlis - viena progų „lipdyti“ komandą. Šalia paties šventimo yra svarbūs tokie akcentai kaip dalijimasis patirtimi, pažinimas tų žmonių, kurie yra nauji ar kurių kasdien nematai, galų gale - tai proga aptarti iki tol ignoruotas temas.
Žvelgiant iš vadovo pozicijos, labai svarbu padėkoti už praėjusius metus, už pasiektus rezultatus - tai puiki investicija į komandą ir bendrą atmosferą. Apskritai vakarėlis yra tam tikra priemonė, kuria pasinaudojus galima kolektyvą labiau įtraukti ir įpareigoti organizacijai.
Dalyvauti pasiruošime ar bent jau aktyviai veikti vakarėlio metu turi kiekvienas, nes per įsitraukimą į bendrą šventę ir pastangas žmonės labiau susieja save su darboviete ir tampa labiau motyvuoti joje likti.
Iš paties darbuotojo perspektyvos, šalia šių dalykų, labai svarbu sustiprinti ryšius su kolegomis, neformaliu būdu įgyti informacijos. Darbuotojui labai svarbu, kad vakarėlyje būtų įdomu, kad jis taptų nauja patirtimi, o ne dar vienu susėdimu, išgėrimu ir pavalgymu. Beje, vadovai vakarėlių metu dažnai pastebi neatrastus talentus.
- Tačiau darbuotojai neretai abejoja, ar verta į šį vakarėlį eiti - štai internete gausu patarimų, kaip prisiversti tai daryti. Peršasi mintis, kad kalėdinis vakarėlis - ne pati geriausia motyvavimo priemonė?
- Labai daug kas priklauso nuo organizacijos kultūros - ar mūsų politika, ar mūsų kultūra yra tokia, kad mes galime saugiai ir maloniai švęsti, ar mūsų santykiai yra labai formalūs.
Tai ateina jau iš paties vadovo, iš to, kaip jis žiūri į darbuotojus, ir apskritai, koks yra kasdienis mūsų elgesio kodas.
Galime išskirti dvi pagrindines tokio nenoro priežastis. Pirma, įmonėje gali egzistuoti kažkokie neišspręsti klausimai, pavyzdžiui, kai kurie žmonės iki šiol yra nepatenkinti per krizę sumažintais atlyginimais, dirba savo darbą tik todėl, kad neranda kažko geresnio, ir niekas jiems nepaaiškina, kodėl tas atlyginimas yra toks.
Ir štai juos kviečia į vakarėlį - tokie žmonės nesuinteresuoti eiti, nes jiems organizacijoje nėra gera. Apskritai požiūrį gali lemti ir vakarėlio kokybė - jei tai tėra savaeigis susitikimas, nusiviliama, nes kalėdiniu laikotarpiu laiką norima praleisti ypatingai.
- Žvelgiant iš toko nepatenkinto darbuotojo perspektyvos, kyla klausimas, ar kalėdinis vakarėlis yra pareiga?
- Aš tikrai nemanau, kad tai yra pareiga. Didžiulę galią pozicionuoti vakarėlį turi vadovas ar personalo vadovas. Tai, kaip jis pristatys šventę, kiek žmonių įtrauks į pasiruošimą, kas apskritai vyks programos metu, nulems požiūrį į šventę ir tai, ar šventė bus pareiga.
Jei vakarėlis bus pernelyg formalizuojamas, trūks individualizuoto požiūrio į įmonę ir jos darbuotojus, žmonės negalės atsiskleisti, o vakarėlis ir liks pareiga, bus neįdomu.
- Tačiau pasitaiko, kad kalėdiniuose ir ne tik įmonių renginiuose vadovas apskritai nedalyvauja. Kaip į tai turėtų reaguoti darbuotojai? Ar toks elgesys nėra kolektyvo valdymo klaida?
- Netiesiogiai atsakydama į šį klausimą, perpasakosiu kolegos įspūdžius. Seminaro metu vienam vadovų buvo užduotas klausimas, kaip jis bendrauja su savo pavaldiniais, kaip juos ugdo. Vadovas atsakė, kad pirmiausiai „nusirita iki jų lygio, o tada jie pradeda kalbėtis“. Vadovai, kurie laikosi tokio požiūrio, negerbia pavaldinių ir nelaiko jų lygiaverčiais, išprovokuoja kolektyvo pasyvumą.
Remiantis lyderystės teorijomis ir patarimais, švęsti reikia dažnai. Tam nereikia pompastikos ar didžiulių išlaidų, bet kiekvieną mažytę pergalę, didesnį užbaigtą projektą, kažkokį darbuotojo indėlį į organizaciją reikia atšvęsti. Kalėdinis vakarėlis - dar viena proga tai padaryti.
Jei norime motyvuoti žmogų pasilikti organizacijoje ar tiesiog paskatinti jį įsitraukti, kiekvienos šventės metu turime aiškiai įvardyti, ką švenčiame, už ką dėkojame konkrečiam žmogui. Taip mes paskatiname tą žmogų ir toliau taip elgtis. Pats Kalėdų vakarėlis gali atnešti labai daug naudos, jei bus aiškiai komunikuojama.
- Ar kalėdinio vakarėlio metu derėtų aptarinėti formalius bendrovės veiklos aspektus, daryti metų apžvalgas? Ar vis dėlto reikėtų atsiduoti šventiškai atmosferai?
- Iš esmės tai nėra vienas kitam prieštaraujantys dalykai, svarbiausia tą tinkamai pateikti. Tarkime, vadovo kalba per vakarėlį galėtų būti paprasta ir nuoširdi istorija, kuria jis pasidalytų su kolektyvu. Tačiau ji turi turėti ir gilesnę prasmę, atskleisti, ko vadovas tikisi ir kokią organizaciją jis mato kitais metais.
Nereikia apkrauti žmonių dalykine informacija ir skaičiais, žinutę savo darbuotojams derėtų įvilkti į kalėdinę dvasią. Tai turės didelę galią, o procesas bus daug malonesnis, nei klausytis apžvalgų, tas tikrai netinka kalėdiniam vakarėliui.
- Kokių temų apskritai reikėtų vengti kalėdiniame vakarėlyje?
- Iš esmės nėra blogų ar gerų temų, nėra "top" sąrašo, iš kurio galėtume išsirinkti. Galbūt egzistuoja dalykai, kurių nereikėtų daryti. Pati tema neturėtų būti diskriminuojanti tam tikrų asmenų, neturėtų būti nepriimtina - jeigu jaučiame, kad jūsų darbuotojai tikrai nenorės kažkuo persirengti ar išsirengti, tai to ir nereikia daryti.
Reikia atsižvelgti į savo žmones - kokie jie yra, kokia jų specialybė, kokie jų poreikiai, kas gali būti įdomu. Ir čia didžiulį vaidmenį vaidina ne pati tema, bet kaip ji bus įgyvendinta. Kaip ir pati programa, ji turi būti įdomi, nekasdieniška, ji turi nešti idėją.
Net ir samdomi organizatoriai stengiasi nedaryti šabloniškų vakarėlių. Kažkada buvo labai madingi persirengimai, kurie greitai nusibodo. Tačiau pažinus organizacijos žmones, juos galima pateikti visai kitaip. Pasidalysiu praėjusių metų mūsų įstaigos idėja.
Tuomet sklandė gandai apie pasaulio pabaigą, todėl mūsų darbuotojai kartu su pakvietimais gavo užduotį sugalvoti bent vieną priežastį, dėl ko jie turėtų būti išgelbėti iš žūvančios planetos ir išlikti. Čia reikėjo pristatyti savo išskirtines savybes, talentus. Žinoma, buvo galima tiesiog surengti talentų vakarą, tačiau būtų nelikę to „kabliuko“.
- Nors pažymėjote, kad kiekvienas kolektyvas yra skirtingas, tačiau galbūt įmanoma apibendrinti visus patarimus ir pateikti sėkmingo kalėdinio įmonės vakarėlio receptą?
- Pirmiausiai turi būti aiškiai ir tikslingai iškomunikuota idėja, kas įvyks ir ko tikimasi. Negalima visko palikti savieigai. Šalia idėjos svarbus visų įsitraukimas, kuris gali būti dvejopas.
Mažesnės įmonės gali patikėti vakarėlio rengimą daliai darbuotojų, didelės įmonės, samdančios organizatorius, privalo pagalvoti apie įsitraukimą paties renginio metu. Beje, į pasiruošimą įtraukti darbuotojai į savo dalyvavimą žiūri visai kitaip - vakarėlis tampa nebe „man“, o „mano“.
Galiausiai kalėdinis vakarėlis turėtų sustiprinti esamus ryšius ar sukurti naujus. Vakarėlis - tai ne įmonės rezultatų apžvalga ar proga papeikti kolektyvą. Svarbu, kad iki vakarėlio jau būtų sukurti pozityvūs kolektyvo santykiai ir atmosfera. Jeigu iki tol vyko konfliktai ar buvo nepasitenkinimų, iki vakarėlio jie turi būti išspręsti. Žinoma, vadovas neturėtų įsivaizduoti, kad viską galima nupirkti pinigais. Vadovas, dalyvaujantis įmonės vakarėlyje ir turintis aiškų įsivaizdavimą, ką jis gali gauti tame renginyje, tikrai laimės, o ne tik išleis pinigus.
