Vyrauja nuomonė, kad tai puikios architektūros kompleksas pasvirusiomis sienomis tarp pasvirusių nuo jūros vėjo pušų, kurį renkasi tik labai turtingi svečiai iš Rusijos.
Sklando legendos, kad ten naftos ir plieno oligarchai užperka apartamentus visai vasarai savo motinoms, kurios prižiūri anūkėlius.
Gal ir tokių yra, bet žiemą viešbutyje ramu, o restoranas stiklo sienomis rodo tuščius staliukus, kurie būna užsėsti per didžiąsias žiemos šventes.
Gera proga išbandyti virtuvę. Elegantiškas neilgas valgiaraštis patvirtina pasakojimus apie kainas žmonėms, kurie neturi rūpesčių dėl pajamų. Pavyzdžiui, sriuba kainuoja nuo 18 litų (pupelių sriuba su šonine), o brangiausia (jūrų žuvų sriuba, porcija dviem) – 98 litus.
Tai tikrai ne J.Basanavičiaus gatvės ir ne „Cepeliniškių“ teritorija.
Ant grilio keptos jautienos salotos su poche kiaušiniu – 38 Lt. Tai yra kiaušinis, virtas marškinėliuose arba be lukšto. Suprantu, kad taip skamba gudriau, bet tada gal rašykime oeuf poche – bus visai kaip pas ponus Paryžiuje.
Jautiena labai gera, viduryje rausva ir vos apkepusi, vyno užpilas pasirodė kiek per saldus ir nelabai derėjo prie kiaušinio, tačiau labiausiai nusiminiau dėl pervirto kiaušinio, kurio trynys jau nebegalėjo išbėgti.
Taip, tai lengvai padaroma klaida (minutę per ilgai paverdi, ir viso gero), tačiau būtų geriau pataikyti.
Marinuota menkių filė su pistacijomis ir citrinų piurė (32 Lt) buvo pavargusi. Nedrįsčiau sakyti, kad žuvis nebuvo šviežia, tačiau jausmo, jog esame keli šimtai metrų nuo jūros, irgi nepajutome. Nors tai lengvai paaiškinama: juk ne sezonas – žiema.
Neįsivaizduoju, kiek galima per savaitę parduoti tų menkių tuštokame restorane, juk nevežios kasdien iš Klaipėdos ar Rygos po 200 gramų (ir kainuotų tada tas patiekalas turbūt 320, o ne 32 Lt).
Pagrindinis patiekalas – troškinta triušio šlaunelė su kukurūzų apkepu ir miško grybais (voveraitėmis) grietinėlės padaže man patiko (59 Lt).
Šiaip tai tikrų tikriausia polenta – klasikinis Italijos kalnuotų vietovių priedas prie kalnuotų vietovių mėsos, triušienos. Žinoma, patiekalas už 59 litus ir turi patikti, ypač jeigu tai ne jautienos išpjovos kepsnys, kuriam tai būtų turbūt žemiausia priimtinos kainos riba. („Palangos SPA“ jautienos didkepsnis kainuoja 85 Lt.)
Triušiena buvo gerai iškepta, išlaikiusi struktūrą, ir padažo nebuvo per daug, jo neišvengiamas riebumas patiekalo neužgožė.
Dviese papietavome už 173 litus plius arbatpinigiai. Koks įvertinimas? Taip, tai vienas geriausių Palangos restoranų, aptarnavimas geras, nors formalokas, padavėjai kartais sukaustyti.
Turbūt tam įtakos daro svečiai iš Rytų – jiems nelabai patinka pernelyg draugiški padavėjai.
Tačiau brangiam valgiaraščiui trūksta apibrėžtumo ir aiškios idėjos, kurią turi kurorto lyderiai „Žuvinė“ ir „Pušų paunksnėje“.
Trys žąsys iš penkių. Truputį pasistengę gautų ir ketvirtą.
Andrius Užkalnis rašo portale laukineszasys.lt.