31 metus gyvuojančio Vilniaus televizijos bokšto restorano „Paukščių takas“ populiarumas neblėsta. Lankytojus čia vilioja galimybė papietauti ar paprasčiausiai išgerti puodelį kavos 165 metrų aukštyje, grožintis Vilniaus panorama ir klausantis tingiai girgždančių besisukančių žiedinės formos restorano grindų guolių.
„Paukščių takas“ buvo įkurtas kaip liukso klasės restoranas, kuriame, nepaisant sovietmečio deficito, buvo galima skanauti patiekalus su ikrais, eršketais, alyvuogėmis ar pievagrybiais.
„Paukščių takas“ pradėjo veikti 1983 metais. Tai buvo restorano „Erfurtas“ padalinys. Tik vėliau jam sugalvotas iki dabar naudojamas pavadinimas.
Pirmoji „Paukščių tako“ vadovė, kuri ir sugalvojo jam pavadinimą, Regina Meškienė, prisiminė, kad restoranas turėjo būti aukšto lygio, todėl ir meniu stengtasi sukurti ypatingą. Kadangi restoranas buvo įkurdintas labai aukštai, reikalauta griežtai riboti visa ko, taip pat – ir porcijų, svorį.
Pirmąjį, 1983 metais patvirtintą, meniu sudarė vos keletas, bet iš tuo metu labai prabangių produktų gaminamų patiekalų. Visiems patiekalams buvo sukurti su kosmosu susiję pavadinimai.
Pirmasis „Paukščių tako“ meniu keliavo per kelias komisijas, kol pagaliau buvo patvirtintas.
Restorano įžymybės – žiuljenai
Turbūt žinomiausi ano meto patiekalai buvo žiuljenai, arba lietuviškai – užkepėlės, patiekiami nedideliuose metaliniuose indeliuose su specialiu popieriumi apvyniota rankena, kad neapsidegintumei rankų.
Restorano „Paukščių takas“ direktorė Gražina Junevičienė teigia iki šiol iš senesnės kartos vilniečių išgirstanti: „Ar turite žiuljenų?“ Jų yra, bet dabar jie pateikiami kitokiuose – ne metaliniuose – induose.
Anuomet buvo siūlomi dviejų rūšių žiuljenai, svėrę vos po 75 gramus.
Vienas vadinosi „Vištiena grietinės padaže“. Jis buvo gaminamas taip: kubeliais supjaustyta virta vištiena (45 g) buvo pakepinama ant sviesto, sumaišoma su grietinės padažu ir, pridėjus prieskonių – druskos su pipirais, visa tai įdedama į specialų indelį ir užkepama orkaitėje, iš viršaus užtarkuojant sūriu.
Kitas žiuljenas – „Vištiena su grybais grietinės padaže“ buvo gaminamas taip pat, tik jame būdavo mažiau vištienos, tačiau pridėta šampinionų.
Užkandžiai iš eršketo ir ikrų
Užkandžių pasirinkimas taip pat buvo labai nedidelis, bet jie buvo paruošti iš anuomet itin prabangių produktų.
Pavyzdžiui, 165 g svorio šalta užkandėlė „Žvaigždynas“ buvo pagaminta iš 20 g keptos kiaulienos nugarinės, 15 g servelato dešros, sviesto ir 5 g juodųjų ikrų. Visa tai būdavo padėta ant nedidelių skrebučių, o porcija papuošta šviežiais ir marinuotas pomidorais, šviežiais ir marinuotais agurkais, marinuotais obuoliais ir alyvuogėmis.
Kitas užkandis „Visata“ taip pat buvo nedidelis – 170 g svorio. Jį sudarė virtas kiaulienos kumpis, kiaulienos nugarinė, šaltai rūkyto eršketo nugarinė ir sūdyta lašiša. Šis užkandis taip pat būdavo patiekiamas ant skrebučių, kuriuos R.Meškienė vadino prancūziškuoju „krutoniukų“ pavadinimu.
Salotų ir deserto – vos po vieną
Dabar „Paukščių tako“ meniu yra iki dešimties rūšių įvairių salotų. 1983 metų meniu buvo vos vienerios salotos, pavadintos „Aušrine“.
Salotos buvo gaminamos iš vištienos, kiaušinių ir marinuotų agurkų.
„Salotos atrodė labai paprastos, bet mes labai gražiai jas puošėme“, – prisiminė R.Meškienė.
Desertas taip pat buvo vos vienas. Dabar „Paukščių takas“ siūlo net vienuolikos rūšių saldžiųjų patiekalų.
1983 metais sukurtas 145 g desertas vadinosi „Kometa“. Jį sudarė išvirti ir citrinos rūgštimi parūgštinti švieži obuoliai, šokoladinis padažas, truputėlis ankardžių riešutų ir plombyro ledai.
Populiari piršlybų vieta
Nepaisant to, kad anuomet patiekalai gaminti iš prabangių, deficitinių produktų, anot R.Meškienės, jų kainos anuomet nebuvo labai aukštos.
Dabar „Paukščių tako“ patiekalų kainos yra nuo 10 litų (sumokėti reikia ir už pasikėlimą į restoraną), meniu yra gerokai praplėstas, bet tradicija vadinti kai kuriuos valgius su kosmosu siejamais pavadinimais išlaikyta.
Nepaisant ne pačių mažiausių kainų, restorane lankytojų niekada netrūksta – juos čia vilioja ne tik galimybė papietauti, bet ir vaizdas – iš „Paukščių tako“ giedrą dieną galima stebėti ne tik visą Vilnių, bet ir matyti už pusšimčio kilometro esančių Elektrėnų bokštus.
Kasmet restorane apsilanko apie 90 tūkstančių žmonių. Daugiausiai lankytojų sulaukiama sezono metu – nuo balandžio pradžios iki spalio bei kalėdiniu laikotarpiu. Per žiemos šventes restorane kasdien apsilanko po 500-600 žmonių.
Restoranas – populiari Naujųjų metų šventimo, taip pat piršlybų vieta. „Paukščių tako“ darbuotojai stebėjo ne vieną pasiūlymą tuoktis – prie dažno ir patys prisidėdavo – tai žiedą paslėpdami arbatinuke, skirtame arbatai plikyti, tai ant lėkštės šokoladu užrašydami klausimą: „Ar tekėsi už manęs?“
„Paukščių takas“ – ir svarbių šalies svečių bei Lietuvos įžymybių gausiai lankoma vieta. Čia pietavo ne vienas užsienio šalių diplomatas, aukščiausi šalies politikai, aktoriai, televizijos laidų vedėjai, sportininkai, astronautai. Apie tai liudija restorano atsiliepimų knyga, kurioje galima rasti palinkėjimų, įrašytų netgi kiniškais hieroglifais.
