Dažnas klausia, kaip padaryti restoraną tokį madingą, jog vien nuėję ten žmonės fotografuotųsi ir siųstų nuotraukas į internetą, kad visi pamatytų, jog jie ten buvo, ir pavydėtų? Kaip padaroma kultinė vieta?
Tik atrodo sudėtinga. Iš tiesų viskas paprasta. Štai paprasti nurodymai, kurių laikydamiesi negalite pralaimėti.
1. Vieta nesvarbu. Visi jums sako, kad yra trys svarbiausi dalykai restoranui: vieta, vieta ir vieta, tačiau jūs nebūkite avys ir neklausykite.
Turistinėse vietose patalpos brangios ir madingi žmonės ten neis. Atvirkščiai, labai gerai tinka pramoninis rūsys, buvęs sandėlis, stiklo taros supirkimo punktas ar jauki buvusi ambulatorija. Jei šalimais yra koks nors pastatas, kurio pavadinime „loftas“ arba „loftai“, gaunate papildomą tašką.
Jei adresas toks, kurio iš pirmo karto neranda nė vienas taksistas, ir reikia dispečerei aiškinti telefonu „kur anksčiau buvo priešais striptizo klubas, bet paskui bankrutavo“, gaunate papildomą tašką. Jei patalpos tokioje gatvėje, kurią pirmą kartą girdi 90 proc. jūsų pažįstamų, – trys taškai. „Palauk, o kur yra ta A.Lukašenkos gatvė?“ Tokio klausimo jūs privalote siekti.
2. Pavadinimas geriausiai tiks angliškas. Šiais laikais lietuviškas pavadinimas yra tokia retenybė, kad daugelis restoranų savininkų net nežino, ar tai yra legalu. Neblogai tinka koks nors daiktavardis: „Chair“, „Tumbler“, „Sink“. Jei mažai kas galės ištarti – papildomas taškas: „Syringe“, „Chainsaw“, „Osteoporosis“.
Rimtai pasistengus, galima gauti tris taškus sudėjus du nesusijusius žodžius arba nelimpantį būdvardį: „Cangaroo & Mongolia“, „Desperate Hammer“.
Patys pagalvokite: kengūra ir Mongolija, desperatiškas plaktukas – niekas nedrįs pasakyti, kad neturite išmonės. Visi net bijos paklausti, ką tai reiškia, ir pasirodyti kvaili.
Aš kažkada turėjau TV laidą, vadinosi „Užkalnio 5“ – visi ligi šiol suka galvą.
3. Jums reikės barzdoto barmeno. Neklauskite, kodėl. Taip yra: jei kažkam dvidešimt metų ir turi barzdą kaip girių karaliaus, visi tuojau žinos, kad čia rimta įstaiga. Jei jis užsimaukšlins trimis dydžiais per mažą juodą skrybėlaitę, papildomas taškas.
4. Neskubėkite pirkti baldų. Geriausia, jei visi jie bus suvilkti iš giminių, pažįstamų ir šiukšlynų. Jei nebus nė vienos vienodos kėdės, pelnysite pagarbą. Paieškokite tarybinių „liaudiškų“ priepirčio baldų, pjaustytų iš 2,5 cm storio pušinių lentų, kur atloše yra širdutės formos skylė. Jie sunkūs, nesunaikinami ir tarnaus dar maždaug 300 metų. Be to, klientams nepavyks jų sugadinti ant jų supantis: šios kėdės supasi ant klientų, o ne atvirkščiai.
Jei didelį stalą galėsite sumeistrauti iš senų durų, paguldytų ant dviejų surūdijusių statinaičių nuo herbicidų ar trąšų, gaunate papildomus septynis taškus.
Dar tris taškus galite gauti susodinę klientus ant medinių ar plastikinių dėžių.
5. Niekada nesirūpinkite pakabinamosiomis lubomis. Jos yra nevykėliams ir tinklinėms picerijoms.
Kuo daugiau palubėje vamzdžių ir laidų, tuo geriau jums.
Jei kas nors paklaus, kodėl atrodo kaip statybų aikštelė, galėsite išdidžiai tėkšti: „Nes mums svarbiausia maistas.“
6. Jums būtinai reikia didelės lentos virš baro, ant kurios kreida turi būti surašyti dienos pasiūlymai, šmaikštybės ir koks nors linkėjimas.
Jei belaidžio interneto neturite, parašykite ką nors išmanaus: „Interneto čia nėra – geriau kalbėkitės vieni su kitais.“
Tai bus nepaprastai originalu. Visi lankytojai bus sužavėti, nes šį juoką jie jau skaitė kitur tik penkiasdešimt kartų.
7. Tualetą visuomet reikia rakinti palaidu raktu su virvute ir kartoniniu pakabučiu (ant jo gali būti parašyta „Sisiu & Kaku“), tualetu pasinaudojusių asmenų pačiupinėtą raktą lankytojams duos barmenas (kuris paskui tomis pačiomis rankomis ims stiklinę jūsų gėrimui) – taip sudaromas intymumo pojūtis.
Jūsų lankytojai dabar vieni kitiems bus kaip broliai ir seserys.
8. Valgiaraštis yra svarbiausias dalykas. Kad ir ką darytumėte, jis neturi būti paprasta knygelė, kurią atsivertęs klientas perskaitys, ką siūlote ir kiek tai kainuoja.
Mokyklinis sąsiuvinis, lentelė su veržlėmis prisuktais popieriaus lapais, skalbinių gnybtukais sukabinti lapeliai – be šito jūsų restoranas niekada nebus madingas.
Tekstas irgi be galo svarbus. Rodykite išmonę: nerašykite „Gėrimai“, geriau „Kliuku kliuku“. Kam rašyti „Salotos“, jei galima rašyti „Žalumynų biblioteka“.
Labai gera mintis įterpti jūsų virėjų ir padavėjų vardus į patiekalų pavadinimus: „Tomuko sumuštinis“, „Sigos gimtadienio sriubytė“. Visi klientai kaipmat pasijus atėję į svečius pas Tomuką ir Sigą. Jiems tai bus labai miela.
Papildomus penkis taškus gausite, jei turėsite firminį patiekalą, apie kurį nežinos niekas ir turės klausinėti padavėjų. „Vytauto firminis Holcen-štolcas“ yra puikus pavadinimas.
Sugalvokite legendą, kaip šefas Vytautas buvo slidinėti Austrijoje su draugais ir mažoje kalnų trobelėje jį pavaišino šiuo fantastišku patiekalu, kuris pripažintas geriausiu pasaulyje. Svečiams tai labai patiks, net jei Vytauto šedevras iš esmės yra tik kietokos vištienos suktinukas, aplietas sūriu.
9. Jūsų vadovas privalo būti dirbęs bent penkiuose madinguose restoranuose iki jūsų.
Mechanika paprasta: savivertės stygiaus kamuojami klientai snobai (jie vertingiausi, nes eis dažnai ir pažįstamus vedžiosis) norės pasirodyti prieš draugus, kamuojamus tokių pat kompleksų.
Jie visada vadins jūsų vadovą vardu ir neminės restorano pavadinimo, o sakys „einam pas Kęstutį“. Jų draugai suglumę žiūrės išpūtę akis.
Tada jie papasakos, kur Kęstutis dirbo anksčiau ir kodėl nebedirba.
Pasakotojas pasijus aplinkinių akyse įvertintas (nes visus artimai pažįsta) ir bus jums dėkingas už suteiktą galimybę.
Nenustebkite – jis paskui jūsų restoraną sudirbs („kažkodėl nusivažiavo“), bet vis tiek pas jus lankysis.
10. Galiausiai reikia nepamiršti sąskaitos. Sąskaita visuomet turi būti atnešta kokiame nors juokingame indelyje. Tinka sena skardinė nuo dažų, odontologo spjaudyklė, iš medžio drožtas mažas paršelis su skyle po uodega, į kurią, dailiai susukta, bus įstatyta sąskaita.
Jūs klausiate, o kaipgi maistas? Maistas iš esmės nėra svarbu. Todėl nesukite galvos. Ir būtinai pasirūpinkite, kad kiekvieną savaitės dieną jūsų įstaigoje būtų skirtingos darbo valandos.