„Kai prieš kelerius metus su šeima atsikraustėme į naują namą, bene didžiausias rūpestis buvo išnaikinti piktžoles. Mūsų sklypas šalia pamiškės ir laukymės, todėl kova su jomis buvo nelengva. Praėjusį pavasarį mano požiūris į daugelį augalų pasikeitė. Užuot rovusi, dabar juos prižiūriu“, – pasakojo kaunietė.
Kiaulpienes, dilgėles, gysločius ir net balandas dar visai neseniai kiemo priešais laikiusi I.Ramanauskienė dabar tvirtina, jog tai – daugybę gydomųjų savybių turinčios vaistažolės.
Domėtis vaistažolininkyste moterį paskatino pažintis su seserimi kazimieriete Renata – Pažaislio vienuolyno žolininke. Neseniai ji pradėjo vis daugiau bendrauti su žolinčiais Danute Kunčiene ir Mariumi Lasinsku.
Dilgėles aptvėrė tvora
Pakvietusi apžiūrėti kieme auginamą didelį daržą, kuriame veši daugybė lietuviškų ir gana egzotiškų daržovių bei kitų augalų, I.Ramanauskienė pirmiausia puolė rodyti vaistažolių zoną.
„Pavasarį tvorele aptvėriau dilgėles ir prigrasinau artimuosius, kad nė vieno augalo neišrautų. Pačiai sunku patikėti, kad dilgėles dar visai neseniai stengiausi išnaikinti“, – neslėpė verslininkė.
Per trumpą laiką kaunietė iš dilgėlių, kurias vadina vitaminų karalienėmis, išmoko gaminti daugybę patiekalų – sriubas, salotas, padažus. Dilgėlės tinka pyragų ir plokštainių įdarams, kruopų ir mėsos troškiniams. Moteris taip pat spėjo įsitikinti dilgėlių nuoviro nauda plaukams, o sulčių – eliksyru veido odai.
„Neseniai įsitikinau, jog sugauta žuvis nesugenda net karščiausią dieną, jeigu ją įvynioji į dilgėles. Mėsa taip pat puikiai išsilaiko net neįdėta į šaldytuvą. Žinoma, prieš tai ją būtina apdėti dilgėlių lapais“, – mokė I.Ramanauskienė.
Remdamasi vienuolių patirtimi, nuo pavasario verslininkė raugintomis dilgėlėmis tręšia kitus augalus.
Skanauja kiaulpienių kavą
Nedideliais akmenimis kaunietė apdėliojo vietą, kur auga kiaulpienės, gysločiai ir balandos.
„Anksčiau geltonuojančios darže kiaulpienės mane vertė stvertis už galvos, o dabar be jų neįsivaizduoju savo gyvenimo.
Organizmui naudingų savybių ir vitaminų turi visos kiaulpienių dalys – žiedai, lapai ir šaknys, todėl šį augalą maistui, grožio priemonėms ar ligų profilaktikai galima naudoti nuo ankstyvo pavasario iki pat šalnų“, – aiškino I.Ramanauskienė.
Pavasarį iš kiaulpienių žiedų moteris gamino įvairias salotas, valgė juos vienus, virė sirupą, gardino mėsos ir žuvies patiekalus.
Iš pienių lapų sulčių ji ruošia odą gražinančias priemones. Nužydėjusių pienių šaknų milteliai kaunietei atstoja kavą. Šis gėrimas ir skanus, ir gausus vitaminų.
Saugo ir baltąsias balandas
Anksčiau I.Ramanauskienė žinojo tik tiek, kiek žino dažnas vaikas: gysločio lapus, kitaip vadinamus trauklapiais, galima dėti ant pažeistos ar sumuštos odos, vabzdžių įgeltų vietų, nes jie dezinfekuoja, stabdo kraujavimą, gydo uždegimą. Gysločius darže auginanti moteris vardija gerokai daugiau šio augalo savybių.
„Šio augalo lapų arbata ir sultys gydo viduriavimą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, gastritą, aterosklerozę, net viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, aktyvina skrandžio sekreciją. Gysločio sėklos padeda nuo vidurių užkietėjimo“, – sakė verslininkė.
Labiausiai I.Ramanauskienė nustebo, kai žolininkai jai pasiūlė darže palikti baltąsias balandas, kurias dažnas žmogus vadina vienu didžiausių daržo priešų.
Moteris tvirtino, jog balandos – ne piktžolės, o baltymų, vitamino C, kalio ir kalcio turintys augalai.
„Balandų lapus pradėjau naudoti kaip vertingus maisto pagardus. Kai bus sėklų, naudosiu ir jas. Šių augalų sėklose yra krakmolo, kitų naudingų medžiagų“, – aiškino verslininkė.
Prieskonius džiovina ir šaldo
I.Ramanauskienės darže šįmet netrūksta ir kitų vaistingų augalų, kuriuos moteris išaugino iš sėklų.
Tai – nasturtos, našlaitės, rugiagėlės, ramunėlės. Kiekvienas augalas turi vis kitų gydomųjų savybių, kurios prireikus galėtų padėti nuo uždegimo, peršalimo ar kitų negalavimų.
Kaunietės lysvėse taip pat auga agurklės, perilės, žiovainiai, juodgrūdės, ožragės, levandos, monardos, įvairių rūšių mėtos, citrinžolės, rozmarinai. Moters pasididžiavimas – prieš penkerius metus iš Italijos parsivežtas lauro medis.
„Prieskoninius augalus auginu jau ne pirmus metus. Džiaugsmo teikia jų skonis, aromatas ir gražūs žiedai. Jais gardinu ir puošiu patiekalus. Kad jų turėčiau visus metus, žiedus, lapus ir stiebus šaldau ir džiovinu“, – pasakojo kaunietė.
Iškaskite dar nepražydėjusių arba jau nužydėjusių kiaulpienių šaknis. Rudenį šaknys yra vertingiausios. Šaknis švariai nuplaukite, nušveiskite kempinėle ir išdžiovinkite. Galima džiovinti natūraliai arba iki 40 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Išdžiovintas šaknis lengvai paskrudinkite ir sumalkite kavamale. Užplikykite taip, kaip namuose ruošiate kavą. Ją galite paskaninti cukrumi arba medumi.
Kiaulpienių kava suteikia daugiau žvalumo ir tonizuoja labiau nei kavos pupelių kava. Kiaulpienių šaknyse yra vitamino C, E ir A, geležies, fosforo, kalcio, organinių rūgščių. Šis gėrimas gerina virškinimą, skatina medžiagų apykaitą, aktyvina apsaugines organizmo galias.
