Žodis „Norvegija“, išvertus pažodžiui, reiškia „į šiaurę“. Šalies pavadinimas kilo iš to, kad žmonės metų metais veržėsi į šiaurės gilumas ieškodami naujų žvejybos ir medžioklės plotų, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Gyvenimo būdas“.
Norvegų virtuvė neįsivaizduojama be žuvų, briedienos
Tradicinės norvegiškos virtuvės pagrindą sudaro ežerų ir jūrų žuvys, miškų ir laukų paukščiai, briediena, taip pat pieno produktai, grūdai, duona, bulvių patiekalai, uogos.
Kadangi jau seniai nebemadinga rašyti pasikliaujant informacija, randama internete, ar keliauti pasikliaujant turistams skirta informacija, tad ir aš dalijuosi norvegų valgymo įspūdžiais po dvasinės kelionės su savimi po nuostabią gamtą.
Remiantis vietos žmonių ar užsieniečių, kurie ten ilgai gyvena, rekomendacijomis galima atrasti ir pasimėgauti puikia norvegiška virtuve.
Čirvinių blynų apsėsti, arba Pamišę dėl vaflių. Pradėsiu nuo antro galo ir nuo paties neįdomiausio patiekalo – vaflių. Juos norvegai valgo kone kiekvieną rytą, priešpiečiams ir net per pietus. Kartais ir vakare.
Širdutės formos vafliai populiarūs visame pasaulyje, tačiau norvegai, galima teigti, dėl jų yra šiek tiek pamišę. Juos valgo su įvairiomis uogienėmis, medumi, tipišku norvegišku salstelėjusiu „Gudbrandsdalsost“ sūriu ir grietine ir viskuo, ką tik randa.
Tad skaniais ir įdomiais pusryčiais juos sunku nustebinti, o vėlyvieji pusryčiai, vadinami „brunch“, būdingi tik madingesnėms vietelėms, tarp Oslo gyventojų ar daug keliaujančių verslo ir kitų sričių atstovų.
Čirviniai blynai (jie turi dar ir tokį pavadinimą) tokie populiarūs, kad daug kur galite rasti jų formos magnetukų ir kitokių suvenyrų.
Tenka valgyti iš bendro katilo
Duonos ir bulvių! Pusryčiautojams ir pietautojams siūloma ir kitų patiekalų. Populiariausias savitarnos principas. Iš čia ir kilęs terminas „švediškas stalas“, kai visas maistas patiekiamas ant vieno stalo ir svečiai patys įsideda į lėkštes, ko nori.
Taip ir Norvegijoje. Be keleto madingų gastronominių vietelių, dažniausiai teks valgyti iš bendro katilo. Ir vėlgi nieko įdomaus ir išskirtinio. Beveik visas maistas yra šaltas, dominuoja šaltos žuvys, kumpiai, makaronų salotos, kiaušiniai, sūrio sumuštiniai ir galybė duonos.
Duoną, kaip ir bulves, norvegai valgo kone su viskuo. Nesvarbu, ar tai būtų maltinukai, ar lašiša, ar dešrelės, ar makaronų salotos.
Mėgsta išgerti. Tik neišsigąskite, nėra ten taip blogai. Jeigu nori – maitinimasis ten gali tapti nuostabus. Pasiklausius vietos žmonių rekomendacijų ir pakalbinus keletą ten gyvenančių užsieniečių galima atrasti nuostabių norvegiškos virtuvės patiekalų.
Pirmiausia Norvegijoje nepritrūksite alaus ir degtinės.
Mėgsta jie išgerti. Tačiau ir dėl vyno nėra blogai. Vyriausybė turi netgi savo vyno specialistą, kurie sprendžia, kokios rūšies vyną importuoti į Norvegijos rinką. Tad dauguma vyno rūšių čia atvežama iš gerų vyninių ir yra aukštos kokybės. Kaip ir kainos.
Kaip norvegai marinuoja lašišą?
Skanioji norvegiškos virtuvės pusė. „Gravet laks“ – marinuota šviežia lašiša. Ji ten visada šviežia ir labai kokybiška. Norvegai ją marinuoja, atrodytų, su paprastais pagardais, tačiau svarbiausia yra proporcijos.
Kartais jos tampa restoranų paslaptimis ar perduodamos iš kartos į kartą. Pavyzdžiui, tai, kad 1 kilogramui lašišos jums reikėtų tik 50 gramų druskos ir 50 gramų cukraus! Ir viskas.
O jeigu norite, galite gardinti krapais ar citrinomis. Ji valgoma su duona, bulvėmis, kiaušiniene.
„Karbonader“ – jautienos ir elnienos maltinukas ar jautienos ir briedienos maltinukas. Patiekiamas su karamelizuotais svogūnais ant duonos. Dažnai ir su bulvėmis bei marinuotais agurkėliais. Tik jie saldūs ir ne tokie gardūs kaip lietuviški.
Ožkienos dešrelės. Patiekalas, tipiškas fjordų regionui. Dažniausiai patiekiama su duona ir bulvėmis.
Norvegų racione labai daug avienos, žvėrienos patiekalų. Iš avies jie valgo kone viską. Avies galva laikoma delikatesu. „Lapskaus“ – nuo senovės likęs patiekalas, kurio pagrindą sudaro sultinys ir iš praėjusios dienos likusi mėsa, valgomas su daug daržovių, plutine duona.
„Flesk og duppe“ – patiekalas iš kiaulienos, jis ruošiamas tokiu principu: kiaulienos lašiniai apkepami ir pašaunami į orkaitę. Tiekiama su virtomis bulvėmis (vėl) ir baltu padažu (sviestas, pienas, taukai ir miltai).
Norvegiška mišrainė su obuoliais
Kaip matote, galima atrasti nemažai sąsajų su lietuviška senolių virtuve. Beje, norvegai turi ir vadinamosios baltos mišrainės variantą – tai tokios pat bulvių salotos su majonezu, grietine ir obuoliais. Tiesiog morkos ir žirneliai pakeičiami obuoliais.
Saldinti gyvenimą jie mėgsta morkų pyragu, o Kalėdoms šaldo specifines tam regionui uogas – tekšes, jų kalba „multer“.
Kaipgi be ožkų, avių ir sūrio? Beje, negalima neparagauti norvegiško ožkų sūrio „Gudbrandsdalsost“. Šis sūris gaminamas iš ožkų ir karvių pieno, jį sumaišant. Sūris yra karamelinės spalvos ir karamelės skonio, kuris atsiranda dėl specifinio gamybos būdo, kai dėl karščio pieno cukrus virsta karamele.
Šis sūris itin specifinio skonio, be vietos gyventojų, jis mažai kam patinka.
Tokio sūrio įsigijau ir aš tiesiai iš kalnuose vienkiemyje gyvenančio sūrininko, kur aplink ganosi pavienės avys, o gamta priverčia verkti.
