Sudie, saldybe
Vieno Vilniaus barų prieblandoje daugiau kaip dvi dešimtys porų akių atidžiai stebi tarp butelių, plaktuvų ir taurių besisukiojantį vyrą. „Ketvirtasis mūsų receptas visiškai paprastas – šviežia mėta su „Campari“, šviežiai spaustos citrinų sultys. Šiek tiek sirupo − skonio balansui. Viskas – sukratome, patiekiame su ledu arba taurelėje coupette„, − supažindina su pagamintu gėrimu Thobias.
Taurės nukeliauja per susirinkusiųjų rankas. „Man skanu“, „šito skonis geras!“, „visai neblogai, nors anas gal buvo skanesnis“, − pasigirsta iš publikos, kuri apie kokteilių gaminimą ir jų skonį su svečiu galėtų diskutuoti valandas.
T. Petterssonas į Lietuvą atvyko susitikti su kolegomis − sostinės barmenais bei papasakoti apie karčiuosius gėrimus ir jų pritaikymą kokteiliams. „Lagamine kartu keliauja indai su įvairiais karčiųjų gėrimų ingredientais – žolelėmis, prieskoniais, šaknimis ir panašiai. Atsivežiau netgi džiovintų vabzdžių – jie kai kuriuose gėrimuose naudojami kaip dažikliai. Visa tai demonstruojame pasakodami apie karčiąsias trauktines“, − rodo svečias.
Vienas garsiausių Švedijos barmenų restoranų ir barų versle sukasi nuo 1999-ųjų. Pastaruosius kelerius metus jis keliauja po įvairias šalis, kur su kolegomis dalijasi patirtimi bei kokteilių su karčiosiomis trauktinėmis gamybos paslaptimis.
„Daugelio šalių baruose dar prieš 3 – 5 metus karčiuosius gėrimus galėjai išvysti nebent giliai užkištus barų lentynose. Nors barmenai visuomet vertino trauktines, vartotojai paprastai susiraukdavo vien išgirdę jų pavadinimą“, – pasakojo T. Petterssonas.
Tačiau per pastaruosius kelerius metus šių gėrimų populiarumas pastebimai išaugo. Daugelyje barų, pirmiausiai Jungtinėse Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje, jie tapo vienu dažniausių kokteilių ingredientų. Ši tendencija ėmė plisti į kitas šalis ir regionus – Skandinaviją, Vokietiją, kitur. Žmonėms pabodo gurkšnoti vien tik saldžiuosius kokteilius. Vartotojai ėmė ieškoti kažko naujo, įdomaus, neįprasto.
Požiūrį į kokybę keičia žinios
Kokteilių kultūros permainų vėjai neaplenkia ir Lietuvos. Vienas tituluočiausių šalies barmenų, apdovanojimus tarptautiniuose konkursuose skinantis Algirdas Mulevičius pastebi, kad barų lankytojai tampa vis labiau išprusę ir imlesni skonių naujovėms.
„Paprastas pavyzdys – Lietuvoje ir Prancūzijoje paragavęs raguolio žmogus supranta, kad skonis skiriasi. Tas pat ir su kokteiliais − žmonės vis daugiau keliauja, susipažįsta su naujais skoniais, pavadinimais, grįžę jie ieško kažko panašaus. Atsiranda išprususių lankytojų, kurie žino, kas yra kokybiški gėrimai. Tai patinka ir mums, barmenams, nes dažnai vis dar sunku įtikinti lankytoją išbandyti ką nors nauja“, − teigė A. Mulevičius.
Ne vienerius metus lankytojus įvairiais kokteilių receptais stebinantis Algirdas taip pat atkreipė dėmesį į besikeičiantį vartotojų skonį. Pasak jo, jeigu prieš penkerius metus lankytojai užsisakydavo vien tik „Cuba libre“, dabar vis daugiau barų svečių ragauja kitokius gėrimus.
Jo kolega iš Švedijos pritaria, kad išaugęs vartotojų žinių lygis, domėjimasis maisto ir gėrimų kultūra yra „mielės“, auginančios kokteilių kultūros lygį. „Įsijunkite televizorių, ir pamatysite dešimtis kulinarinių laidų. Žmonės vis labiau domisi maisto patiekalų ir gėrimų skoniais, reikalauja kokybės. Barai į tai atsižvelgia ir tobulėja, naudoja kokybiškus produktus, šviežius ingredientus.“, − tvirtino T. Pettersonas.
Vienas žymiausių Švedijos barmenų šiuos pokyčius apibūdina paprastai: išgyvename kokteilių kultūros „aukso amžių“.
„Tai vyksta visur – Azijoje, JAV, kitose Europos šalyse. Dar prieš porą metų norėdamas apsilankyti gerame bare, turėjai vykti į Niujorką, Londoną ar Berlyną. Dabar gerų barų, gerų barmenų, kokybiškų produktų galime rasti kone bet kurioje pasaulio vietoje. Jaučiuosi, tarsi grįžtume į kokteilių aukso amžių devynioliktojo amžiaus pabaigoje“, − įsitikinęs pašnekovas.
