„Galime obuolį padaryti apelsino skonio ar atvirkščiai“, – kokie stebuklai nutinka jo virtuvėje, pasakojo S.Kažiniauskas.
Lietuvoje galima gauti ko tik nori
Vyras tikina, kad gurmaniškoms jo fantazijoms Lietuvoje niekas netrukdo. Egzotiškiausių žolelių jis gali užsakyti iš tolimiausių šalių. Žuvį atsiveža iš Prancūzijos ir Vokietijos.
Viskas prieinama – laukinis turbotas, laukinis jūros ešerys, menkės, krabai, jūros velnias. „Ne tie maži velniukai, bet 6-8 kilogramų velniai“, – patikslino virtuvės galva.
Į jo rankas patenka ir brangi japoniška jautiena, kurios kilogramas gali kainuoti ir 500 eurų.
“Jautį masažuoja, trina odą su sake, paskui girdo alumi. Taip sužadina apetitą ir galvijas vėl pradeda ėsti. Dėl to tos jautienos skonis – žalios mėsos – kaip pamarinuotos. Nereikėtų nei druskos, nei pipirų – kepimui paruoštas mėsos gabaliukas. Minkštumo tokio, kad tirpsta burnoje. Visiškai kitokia mėsa“, – pasakojimu mėgavosi jaunas profesionalas.
Prieš 10 metų, anot pašnekovo, buvo visiškai kitaip. „Nebuvo produktų pasirinkimo. Dabar yra visko, ko tik nori. Viskas yra kardinaliai pasikeitę“, – kalbėjo virtuvės profesionalas.
Jis gyrė Vilnių – ten pakankamai daug aukšto lygio restoranų. „Klaipėdoje viskas tik prasideda“, – tikino grįžęs emigrantas.
Žodis restoranas jam asocijuojasi su kokybe – prabangiomis staltiesėmis, indais, išskirtiniais patiekalais ir nepriekaištingu rafinuotu aptarnavimu.
Paklaustas, kas rodo aukštą restorano lygį, jis prisiminė, kaip Monake net damos rankinukui buvo atnešta speciali kėdutė. „Aukšto lygio restoraną atpažinsit iš to, kaip jus pasitinka, kaip nurengia paltą, kaip sodina prie stalo“, – pasakojo pasaulio matęs profesionalas.
Lietuvoje jaučiasi puikiai
Jis ilgiau nei septynerius metus dirbo ir mokėsi garsiuose Anglijos ir Pietų Prancūzijos restoranuose su geriausiais meistrais.
Klaipėdoje vyras baigė Klaipėdos turizmo mokyklą, dirbo „Radison SAS“ viešbučio virtuvėje, mėgino kurti savo verslą – uždarą skandinavišką restoraną VIP klientams. Vėliau išvyko laimės ir patirties ieškoti į užsienį.
„Į „Meridianą“ grįžau iš Prancūzijos. Buvo abejonių – grįžti į Lietuvą ar visam pasilikti gyventi ten. Bet vaikai jau turėjo eiti į mokyklą, tai paskatino grįžti į gimtinę“, – sakė lietuvis.
Virtuvės vadovas Lietuvoje jaučiasi puikiai, patiria didelį palaikymą iš šeimos ir kolegų. „Nesigailiu, kad grįžau, nes atmosfera – labai gera. Yra visos galimybės dirbti aukščiausiu lygiu. Yra kur pasimokyti ir malonu parodyti klaipėdiečiams ir Klaipėdos svečiams, kad turim puikų restoraną“, – džiaugėsi S.Kažiniauskas.
