Jei girdėjote tik kelias vynuogių rūšis, o ir tos – „Syrah“ ar „Shiraz“, „Gewürztraminer“ ar „Riesling“ – gali nulaužti liežuvį, pasinaudokite „Mineralinių vandenų“ vyno eksperto Gintauto Jašinsko patarimais ir vyno korta daugiau niekada nebeprimins gūdaus miško.
Pirmiausia nuspręskite – baltas ar raudonas. Pasirinkta vyno spalva iškart sutrumpins jūsų sąrašą perpus. Skirtumas gan paprastas – baltųjų vynų skonis yra lengvesnis. Aišku, tokiomis skoninėmis savybėmis gali pasižymėti ir raudonas vynas, bet tokia galimybė mažesnė. Pamirškite senus prietarus, jog raudonas vynas tiekiamas neatvėsintas ir jo skonis tinka tik prie mėsos, o baltas – atšaldytas ir jo skonis derinamas su žuvies patiekalais. Kiekvienas bent kiek išmanantis apie vynus jums pasakys, kad tai priklauso nuo vynuogių rūšies, o ne nuo spalvos.
Rūgštus, vidutinis ar saldus – tiktai jūsų skonio reikalas. Abejoju, ar padavėjas pradės jus smerkti žvilgsniu, jei užsisakysite ne sauso vyno, – toks vynas dabar sulaukia naujos susidomėjimo bangos. Juk svarbiausia, kad vyno skonis papildytų, ne užgožtų patiekalo skonį. Kiekvienam klientui, kuris paprašytų salsvesnio raudono vyno, pasiūlyčiau ką nors iš „Syrah“ ar „Monastrell“ vynuogių, o, jeigu balto – tai „Chenin blanc“ ar „Riesling“. Neseniai viešėjęs Pietų Afrikos Respublikos vyno namų „Bellingham“ vyndarys atkreipė dėmesį, kad būtent „Syrah“ ir „Chenin“ rūšys šiuo metu sparčiai populiarėja.
Net turtuoliai taupo, arba nebrangus vynas taip pat skanus. Jei atsivertus vyno kortą, išgirstate savo piniginės šnabždesį apie laukiantį automobilio remontą ar planuotas atostogas, neišsigąskite – šiais laikais viską galima suderinti. Vargu ar padavėjas palaikys jus visišku šykštuoliu, jei neužsisakysite brangiausio vyno butelio, o pasirinksite taurę pigesnio. Svarbu, kad vyno skonis patiktų klientui, o ne tai, kad vynas kainuotų daug. Išbandę keletą vyno skonio derinių su maistu, suprasite, kad nebrangus vynas, pasižymintis lengvesniu skoniu ir aromatu, puikiai dera su lengvais užkandžiais, nes jo skonis ne toks sunkus, kaip brangesnio brandinto vyno.
Nebijokite bendrauti su padavėju. Pokalbis su padavėju – tai jūsų mažytė padėka už jo nuolatinį domėjimąsi vyno skoniu, aromatu, kokybe. Todėl drąsiai prašykite nerūgštaus raudono vyno ar sunkaus skonio baltojo. Tik gavęs užuominas, padavėjas galės pasiūlyti jums tinkamo skonio gėrimą. Juk padavėjo darbas – patikti jums, o ne restorano direktoriui. Jei netikite, pagalvokite apie alternatyvą – būtų absurdiška bijoti paklausti padavėjo patarimo ir užsisakyti brangų vyną vien tam, kad pasirodytumėte, jog kažką išmanote. Jei jums nepatiks, apsijuoksite tik prieš savo palydovą.
Pažintį su vyno skoniu megzkite po truputį. Jeigu vyno skonis išties patiko, paklausinėkite, iš kur jis atvežtas, iš kokių vynuogių rūšių pagamintas, ar buvo brandinamas ir kokiose statinėse. Pradėkite nuo mažų žingsniukų – ir nesistenkite iš pirmo gurkšnio pasakyti vynuogių veislę ir pagaminimo metus. Ilgainiui suprasite, kad vyno išsirinkimas nebebus egzaminu.
