Restoraną „Oyster Bar“ Stokholme pasirinkome todėl, kad viešint Švedijoje kažkaip širdžiai norisi jūrų gėrybių. Gerai, visą laiką norisi jūrų gėrybių, tačiau jūrinėje šalyje tokių priežasčių kur kas daugiau, juo labiau kad tomis gėrybėmis mėgautis Lietuvoje kol kas yra tas pat, kas Dubajuje slidinėti – yra dirbtinio sniego kalnas, slidinėti galima, bet tai nenatūralu ir priešiška natūraliai gyvenimo tėkmei ir aplinkybėms. Juk turėtų būti gerai, bent jau sprendžiant iš to, kokia jūrų gėrybių gausa džiugina akį Stokholmo turguose.
Be to, Švedijoje įspūdinga perkamoji galia, kuri yra svarbiausia priežastis geram jūriniam maistui atsirasti: nelabai yra kaip austres ir omarus parduoti tiems, kurie tikisi dienos pietų už tris eurus.
Neišskirtinėje Švedijos sostinės gatvėje įprastinės miestietiškos išvaizdos restoranas „Oyster Bar“. Austrių baras, sakote? Taip, tikrai, pavadinimas toks, tačiau čia tik pavadinimas: baras čia nėra svarbiausia vieta, čia visi sėda prie stalų ir valgo.
Interjeras būtų įprastas, jei ne nesustabdomas ir besaikis britų dainininko Davido Bowie garbinimas. Atvaizdai – visur, įvairiausiais variantais. Aš nežinau nieko, kam labiau patiktų D.Bowie, išskyrus galbūt mano draugą Algį Ramanauską, kuriam kažkada iš antikvariato pirkau senas šio dainininko plokšteles Anglijoje kaip geriausias lauktuves iš mano tuomečių namų.
Pasirodo savininkas: pasidabinęs skrybėle (kaip vienas Vilniaus restoranų savininkas, kuris sugalvojo manęs savo restoranuose neaptarnauti ir visur priklijavo lipdukų su mano atvaizdu – Užkalnis su juokdario kepure, perbrauktas raudonu brūkšniu, suprask – mes jo nelaukiame) ir auliniais kaubojiškais batais kasdien savo restorane. Pakalbu su juo, ir, pasirodo, tai tikrai nuoširdus jo pomėgis, iš kurio dar ir užsidirba (sprendžiant iš patiekalų ir gėrimų kainų bei neblogo klientų srauto). Jo sūnus dirba virtuvės vadovu.
D.Bowie kultas? Niekaip su jūrų gėrybėmis nesusijęs, bet jam tiesiog patinka. Pamaniau, kad nebent būtų galima išvesti tokią sąsają: D.Bowie gimęs Londone, kur kiekvieną rudenį prie Temzės atidaromas austrių sezonas ir suvežama geriausia produkcija iš visos šalies bei užsienio. Bet matyti, kad jam paprasčiausiai smagu. Galėtų tiekti ir dešrainius – irgi būtų patenkintas.
* Omarų sriuba (149 kronos, arba 16 Eur) nepigi, tačiau tikrai labai labai gera. Švelni kaip undinės bučinys ar tarsi jos nepadorios glamonės iš žvejo erotinių sapnų. Valgyčiau tą sriubą ir vėl.
* Jūrų gėrybių rinkinys dviem žmonėms, surinkęs visus standartinius elementus – krabus, omarus, austres, krevetes, kainuoja 1190 kronų (129 Eur) ir visiškai nenustebina. Tiesiog kokybiškos gėrybės, sąžiningai ir dorai pagamintos, viskas tikslu ir viskas neįdomu. Austrės kvepia jūra, bet taip vidutiniškai.
* Apgautas nesijaučiu, tačiau ką nors prisiminti sunku – tą patį galima pasakyti ir apie butelį baltojo „Pouilly-Fume“ (300 kronų, arba 32 Eur): viskas nuobodoka ir labai paprasta. Dėl šio restorano tikrai į Stokholmą negrįžčiau. Už vakarienę dviese su arbatpinigiais sumokėjome 2000 kronų (215 Eur).
Trys žąsys iš penkių.
