Mėgavosi saldainiais su lervomis
Praėjusį trečiadienį vilniečiai, eidami vidurdienį pro Lukiškių aikštę, smalsuoliai buriavosi prie baltos palapinės, kurioje nemokamai buvo dalinami egzotiški valgiai. Tą dieną žmonės vabzdžius ragavo dešimtyje įvairių pasaulio šalių.
Vienai valandai Vilniuje įsikūrusiame vabzdžių restorane „Pestaurant“ egzotiškų valgių pasirinkimas iš tiesų buvo nemenkas. Iš užkandžių buvo galima paragauti didžiojo milčiaus lervų su meksikietiškais prieskoniais, skrudintų didžiojo milčiaus lervų, svirplių su actu ir druska, grietinės ir svogūnų skonio svirplių, mažųjų skrudintų skėrių keleivių, didžiųjų skrudintų skėrių keleivių, didžiųjų vandens blakių.
Įmonių grupei „Rentokil“ priklausančios kompanijos „Dezinfa“ vadovė Margarita Kutkaitė, organizavusi renginį Vilniuje, sakė, jog šia originalia idėja norima atkreipti dėmesį į visame pasaulyje milijonus problemų keliančius įvairiausius kenkėjus.
„Mūsų kompanijos pagrindinis darbas – naikinti kenkėjus, tačiau žmonėms nejauku prisipažinti, kad jų namuose yra tarakonų ar blakių, ne visi supranta, kad daug susirgimų yra susiję su kenkėjais.
Šis vabzdžių restoranas šmaikščiai skatina žmones atsiriboti nuo suvaržimų, taisyklių ir baimių. Čia žmonės vaišinosi Didžiojoje Britanijoje specialiai užaugintais ir valgymui paruoštais gyviais“, – kalbėjo M.Kutkaitė.
Šalia valgomų vabzdžių stovėjo stikliniai su gyvais padarais. Tačiau nė vienas restorano svečias nesiryžo į burną įsidėti besirangančios lervos.
Restorano darbuotojai nepamiršo ir smaližių – siūlė įvairaus skonio ledinukų su didžiojo milčiaus lervomis ir skruzdėlėmis. Vilniečiai su pasimėgavimu valgė ir kokosinius vabzdžius šokolade, gintarinius saldainius su lervomis ir svirpliais.
Vabzdžiuose gausu baltymų
Lietuvoje nėra vabzdžių auginimo fermos ir šiuos gyvius maistui ruošiančių specialistų, tačiau pasaulyje sparčiai daugėja vabzdžių ir kirminų valgytojų.
„Į lėkštelėse išdėliotus vabzdžius iš pradžių žmonės žiūri su pasišlykštėjimu, tačiau įveikę baimes lieka nustebę jų nepakartojamu skoniu. Vieni juos lygina su riešutais, kiti – su vištiena. Į mitybos racioną įtraukus vabzdžius, gaunama kur kas daugiau naudingųjų medžiagų nei jų yra mėsoje“, – tikino kompanijos „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas.
Vabzdžiuose gausu baltymų, vitamino B, geležies ir cinko, o riebalų juose mažiau nei jautienoje. Pavyzdžiui, 100 gramų svirplių yra apie 25 gramai baltymų – keturis kartus daugiau nei tokiame pat kiekyje vištienos.
Vabzdžiai taip pat turi daug žmogaus organizmui svarbių aminorūgščių.
Prašė įdėti vabalų į namus
Vabzdžių valgymo akcija Lietuvoje surengta jau trečią kartą. Lietuviai nesiskundė apetitu. Kai tokia akcija pirmą kartą vyko Anglijoje, žmones teko skatinti prizais, kad tik jie išdrįstų į burną įsidėti kokį kirminą. O Lietuviai vabzdžius skanavo neraginami.
„Kai kurie ragautojai prašė lervučių jiems įdėti į namus, sakė norintys ant salotų pasibarstyti“, – pasakojo M.Kutkaitė.
Pačiai „Dezinfa“ vadovei skaniausi buvo grietinėlės ir svogūnų skonio svirpliai bei meksikietiškos lervos.
Kiek galima suvalgyti vabzdžių ir lervų?
M.Kutkaitė tikino, kad nėra jokių apribojimų.
Pernai Vilniuje ir Kaune veikusiame vabzdžių restorane buvo išdalinta daugiau kaip 10 tūkstančių įvairių vabzdžių.
Valgymui paruošti vabzdžiai ir kirminai kainuoja nepigiai. Vienas ledinukas su lerva ar skruzdėmis įvertintas daugiau kaip trimis eurais, tačiau vilniečiams jie buvo dalinami nemokamai.
Musės maistui netiktų
Biologas L.Grigaliūnas, save vadinantis vabzdžių draugu ir priešu, sakė, kad jeigu žmogus pasigautų vabzdį gamtoje ir suvalgytų, nieko blogo nenutiktų.
„Natūralaus vabzdžio maistinė vertė yra žymiai didesnė, nei apdoroto termiškai. Lietuvos gamtinės sąlygos nėra tokios, kad vabzdžių prigaudytume tiek, jog galėtume ruošti patiekalus.
Kita vertus, reikia mokėti išvalyti vabzdžio ar kirmino žarnyną, kad neliktų toksinių medžiagų. Lietuvoje yra skėrių, tik mažesnių, nei kituose kraštuose. Tačiau nepažįstu nė vieno lietuvio, kuris pievose rinktų skėrius ir iš jų gamintų patiekalus“, – kalbėjo L.Grigaliūnas.
Lietuvoje daugiausia veisiasi musėms giminingi įvairių rūšių vabzdžiai. Tačiau musės mėgsta nešvarias vietas ir platina ligų sukelėjus, todėl netiktų maistui. „Tinkamiausi valgymui būtų vabalai, kurie minta augaliniu maistu“, – sakė biologas.
Kenkėjai – lietuvių galvos skausmas
Nors lietuviai ir nenusivylė vabzdžių restorano patiekalais, daugelis jų negali pakęsti naminių kenkėjų ir stengiasi juos naikinti.
„Lietuvoje iki šiol didžiausias žmonių galvos skausmas – tarakonai. Prieš keletą dešimtmečių iš Europos buvo dingusios patalynės blakės. Tačiau žmonės vis daugiau keliauja po pasaulį ir blakes atsiveža iš tolimo užsienio. Blakės nebūtinai veisiasi landynėse. Jos gyvena ir aukštos kategorijos viešbučiuose.
Žmogus patalynės blakes pajaučia po miego – jas išduoda kūno sukandžiojimai.
Lietuvių namuose veisiasi ir kandys, skruzdėlės. Antroje vasaros pusėje bei rudenį gyvenimą gadinti pradeda širšės. Žmonės kviečiasi specialistus, nes patiems ardyti širšių lizdus yra rizikinga.
Taip pat nedingsta graužikų problema, ypač jie veisiasi ten, kur senos komunikacijos.
Mažesniuose miestuose aktuali blusų, kurios susijusios su nešvara, valkataujančiomis katėmis, graužikais, problema“, – aiškino biologas L.Grigaliūnas.
