Saugoti maisto tradicijas, artinti gamintoją ir vartotoją – pagrindinė „Slow Food“ judėjimo idėja. Pamėgo itališką sūrį Saugoti itališkų sūrių gaminimo tradicijas bandys ir prieš metus į Lietuvą iš Italijos atvykęs Euglenas Gjeci. Šiuo metu jis sukasi Vilniuje įsikūrusio restorano „Salvete City“ virtuvėje.
Atidarius restoraną, jis lankytojams pasiūlė šviežio minkšto itališko burrata sūrio, tačiau per porą mėnesių buvo parduota tik viena porcija.
Specialiai iš Italijos gabenamas ir tik savaitę vartoti tinkamas sūris buvo išbrauktas iš meniu, tačiau E.Gjeci nenuleido rankų. Kartą šio Apulijos regiono delikateso jis pasiūlė paragauti draugams, patiekęs jį su karamelizuotais svogūnais ir saulėje džiovintais pomidorais.
Sulaukęs komplimentų, paragauti šio patiekalo jis pradėjo siūlyti ir kitiems svečiams. Dabar kai kurie svečiai dar pieš atvykdami į restoraną pasidomi, ar bus burratos.
Planuoja gaminti sūrius
E.Gjeci turi idėjų svečius vaišinti ir savo pagamintu sūriu. Jis įsitikino, kad minkštą stracchino sūrį įmanoma pagaminti ir iš lietuviškų produktų, bet kiek nustebo sužinojęs, kad jo negalės pasiūlyti restorano svečiams. Tarnybos reikalauja kiekvieno produkto kilmės ir įsigijimo dokumentų. Stracchino sūrio prireikė vienam jo patiekalui, bet šį pavadinimą išgirdę itališkų produktų tiekėjai net nesuprato, ko jis ieško.
Tuomet užsienietis nuėjo į Halės turgų ir nusipirko pieno bei grietinėlės, tuomet dar įsigijo šliužio fermentų ir minkštą sūrį pagamino namie. Tuomet jam kilo idėjų įkurti savo ūkį ir gaminti kelių rūšių tradicinius itališkus sūrius.
„Tuomet žinosiu, ką siūlau pirkėjams. Pardavinėsiu tai, ką sukūriau savo rankomis“, – kalbėjo E.Gjeci.
Maistas – iš vietos ūkių
Jis restorano „Salvete City“ virėjams vadovauja ne tik dėl to, kad į Lietuvą persikėlė iš meilės šeimininkų dukteriai.
Tai vienas pirmųjų restoranų, kurio šeimininkai svečiams tiksliai gali atsakyti, iš kur atkeliavo tai, kas yra jų lėkštėje. Ėriena užauginta restorano savininkų Eigminų ir Giedriaus Prakapavičiaus ūkyje (tai nedidelėmis raidėmis nurodyta ir valgiaraščio apačioje), sūris – iš tų pačių ūkių, o itališka, Apulijos regiono „Altamura“ tipo duona kasdien kepykloje kepama pagal specialų užsakymą.
Didžiulėmis riekėmis pjaustoma duona reikalinga tradiciniam itališkam užkandžiui bruschetta. Joms pagardinti siūlomas tyras alyvuogių aliejus – iš Italijos Toskanos ir Abruco regionų.
Judėjimo „Slow food“ atstovams svarbu ne tik tai, kokį produktą valgo, bet ir kur jis užaugintas. Taip šio judėjimo atstovai bando išsaugoti vietos gamintojų bendruomenes ir atitraukti vartotojus nuo vienodo, dažniausiai greitai pagaminamo maisto.
Skiriasi porcijų dydis Ketvirtąjį avienos patiekalų sezoną pradedantys „Salvete“ restoranai naudoja tik lietuvišką, visai netoliese užaugintą ėriukų mėsą, nors jos atsivežti iš Naujosios Zelandijos būtų paprasčiau. Kodėl?
„Įsigijus mėsos iš didelių koncernų, visos porcijos bus vienodo dydžio. Perkant mėsą iš vietos ūkininkų, kepsnių ir šonkauliukų dydis tikrai skirsis, todėl juos dėliojant į lėkštes teks įdėti daugiau darbo“, – paaiškino restorano įkūrėja Alvyda Eigminienė.
Dėl to Vilniaus centre įsikūrusio restorano „Salvete City“ valgiaraštyje netrukus turėtų atsirasti pastaba, jog ėrienos porcijų dydis kaskart gali skirtis.
Prisiminė mamos receptą
Restorano „Salvete City“ įkūrėjai saugo ir senuosius lietuvių receptus. Pagal restorano vadovės A.Eigminienės mamos papasakotą receptą gaminamas avienos kepenėlių paštetas – vienas populiariausių restorano užkandžių.
Jis gardinamas tuo metu augančiomis uogomis – juodosiomis slyvomis arba spanguolėmis.
O tešloje kepto ėriuko kumpio su miško grybais ir daržovėmis receptas užfiksuotas net seniausioje Lietuvos receptų knygoje, kurią XVII amžiuje išleido Stanislovas Černeckis.
Panaudoja visą mėsą
Rudens sezono naujiena – brandinto avienos kumpio kepsniai – iš tiesų lėtas maistas. Mėsą reikia brandinti keturiolika dienų.
A.Eigminienė prisimena dar vieną, iš pirmo žvilgsnio paprastą vaikystės patiekalą – gabalą virtos mėsos. Šį patiekalą planuojama ruošti per specialias Avienos dienos, o jo užteks visai svečių kompanijai.
Neišmesti maisto produktų – tai dar viena lėtojo maisto idėja, kurios laikosi „Salvete City“ įkūrėjai. Paskerdus avį, galima sunaudoti visas jos dalis.
Iš avienos kaulų verdamas sultinys. Šio sultinio ir raudonojo vyno padažu užpilami ėrienos šonkauliai.
Su ėrienos šonkauliais verdama ir raugintų kopūstų sriuba, lankytojų ypač mėgstama žiemą.
Neliko pamiršti ir vegetarai. Jiems siūloma paragauti ne tik itališko, bet ir keturis mėnesius brandinto lietuviško avies pieno sūrio.
