Todėl savo šeštoji jos kulinarinė knyga „Prie stalo Lietuva“ yra skirta gyvajai lietuviškai virtuvei, patiekalams, kuriuos žinome turbūt kiekvienas ir kuriuos su pasididžiavimu gamina mūsų mamos ar močiutės.
Knyga – lyg folkloro rinkinys
„Ši knyga lyg folkloro rinkinys. Bet ne to, kuris jau užmirštas ir žinomas tik iš archyvų, o gyvojo folkloro, gyvenančio kiekvieno lietuvio virtuvėje.
Tikrai nesiekiau šia knyga atspindėti tautinio kulinarinio paveldo. Labiau orientavausi į tas tradicijas, kurios šiandien yra gyvos ir mėgstamos mūsų visų virtuvėse.
Knygoje sutilpo mano atrinkti ir ne kartą pačios išbandyti geriausi lietuvių virtuvės receptai bei mūsų kulinarines tradicijas puoselėjančių žmonių istorijos.
Manau, ši knyga bus naudinga kiekvienoje šeimoje, tai lyg savotiškas mūsų virtuvės pradžiamokslis“, – įsitikinusi Beata.
Autorė teigė į knygą sudėjusi tokius lietuviškų patiekalų receptus, kurie, jos manymu, turėtų būti kiekvienos Lietuvos šeimininkės repertuare, nuo tokių gerai visiems žinomų skanėstų, kaip „Medaus tortas“, „Napoleonas“, žagarėliai, varškės spurgos, ar „Skruzdėlynas“, iki įvairiausių sriubų, užkandžių ar karštų patiekalų, tarp kurių yra ir karbonadas, guliašas, balandėliai, suktinukai, sriubos, koldūnai ir kita.
„Šįkart mano tikslas nebuvo sukurti kažkokias improvizacijas su lietuviškais ingredientais. Aš siekiau užrašyti geriausius lietuviškoje virtuvėje gyvuojančius receptus.
Man norėjosi įamžinti tai, kas ir yra lietuviška virtuvė, pasidžiaugti tuo, ką turime. Kuriuos receptus jau turėjau ir buvau aprašius anksčiau, kitų teko pasiieškoti papildomai, klausinėjant apie juos žmonių, kurie tai gamina“, – pasakojo Beata.
Įtraukė ne tik lietuviškus patiekalus
Kritikai gali burbėti, kad knygoje „Prie stalo Lietuva“ pristatomi ir kitų tautų patiekalai, kurie jau sėkmingai prigijo mūsų virtuvėje, tokie, kaip čeburekai, kibinai ar čenachai.
Tačiau knygos pratarmę parengęs Lietuvos virtuvės tyrinėtojas profesorius dr. R.Laužikas skatina nesmerkti sprendimo apžvelgti ne tik lietuviškus, bet ir tradicinius kitų šalių patiekalus.
Esą Lietuvą valdžiusio elito kultūrinė tolerancija ir mūsų šalies geografinė vieta – tautų ir kultūrų kryžkelė – lėmė tai, kad mūsų gastronominė tradicija apima ir kitose Europos ar mums artimose Azijos šalyse gimusius patiekalus.
Dr. R.Laužikas paaiškino, kad toks lietuvių gastronominis atvirumas ir tolerancija ryškūs net santykinai nedideliame šiuolaikiniame Vilniuje, kur galima rasti ir išbandyti neįtikėtinai plačią užsienio šalių tradicinio maisto restoranų geografiją.
Nuo bitininkės iki malūnininko
B.Nicholson savo skaitytojams pristatė ir kai kuriuos įdomius žmones, kurie puoselėja mūsų šalies virtuvę ar kuria lietuviškus produktus.
Taip atsirado pasakojimai apie nuostabias žuvis išrūkantį Rimantą Lubį iš Preilos, uogomis ir smidrais sužavėjusią Genovaitę Sakalauskienę, pienu ir sūriu visus vaišinančią Loretą Burokienę.
Knygoje aprašytas ir Beatos mėgstamiausio Šlyninkos malūno malūnininkas Stasys Sutkauskis, bites auginti ir medų renkanti, žinoma aktorė ir muzikė Brigita Bublytė ir ūkininkė Audronė Žilienė, kurios galvijai auga klausydamiesi J.S.Bacho ir L.Bethoveno melodijų.
Herojai atsirado atsitiktinai
Beata pasakojo nesistengusi tyčia rasti herojų, kurie atitiktų kokius nors standartus, tokius kaip „seniausias“, „geriausias“ ir panašiai. Visi jos knygos veikėjai atsirado tarsi savaime.
Pavyzdžiui, su G.Sakalauskiene Beata susipažino Tymo turguje. Žinoma kulinarė ne vienerius metus iš jos pirkdavo šparagus ir įvairiausias uogas, o dabar paprašė, kad ponia Genutė jai papasakotų apie savo daržoves ir uogienes.
Ūkininkų turguje Beata susipažino ir su sūrininke Loreta.
O su malūnininku Stasiu, dirbančiu vieninteliame veikiančiame vandens malūne, kuriame pagal senąsias lietuviškas tradicijas malami grūdai, o vėliau iš jų kepama tradicinė lietuviška duona, knygos autorė susipažino atvykusi filmuoti laidos.
Kiekvienas herojus knygos ne tik papasakojo savo istoriją, bet ir padovanojo autorei stulbinamų įspūdžių. Pavyzdžiui, nuvykusi pas B.Bublytę Beata turėjo puikią progą pirmąkart gyvenime pamatyti, kaip kopinėjamas medus ir sužinoti, kaip laikomos bitės.
Turi ir sesę dvynę
Knyga „Prie stalo Lietuva“ jau turi ir savo sesę dvynę – angliškąją versiją „Taste Lithuania“.
Rugsėjį angliška knygos versija buvo pristatyta JAV lietuvių bendruomenėse ir ten sulaukė didžiulio susidomėjimo.
Šiuo metu knygą Didžiojoje Britanijoje galime įsigyti amazon.co.uk, o Lietuvoje visuose knygynuose ir didžiuosiuose Lietuvos centruose.
