Poetė ir pati mėgsta saldumynus, todėl neatsispiria kepiniams – namuose gamina saldainius, kepa sausainius ir pyragus. Jais vaišina svečius, nešasi į darbą.
Dėkoja už gerus genus
„Įvairius saldėsius taip mėgstu, kad net nebandau jiems atsispirti. Ir tik padėkoju mintyse savo prosenelei balerinai už genus, kad esu liekna. Mėgstu viską, išskyrus šokoladą, biskvitinius saldėsius ir kreminius tortus.
Tačiau mėgstamiausias skanėstas, kuriuo baigiasi bent keli savaitės vakarai, – koks nors meninis vyksmas, pamaitinantis ne tik akis“, – pasakojo įvairiuose renginiuose dažnai besilankanti ir temų bei pašnekovų internetinėje televizijoje savo vedamai kultūros laidai ieškanti I.Valantinaitė.
Nors kultūros laidos vedėja renginiuose paragauja šeimininkų paruoštų vaišių, kurti eiles jai geriausiai sekasi, kai jaučia alkį.
Intymias temas savo kūryboje paliečianti poetė pripažino, kad jai kuriant reikia lengvumo jausmo, kuris atsiranda, kai esi tuščiu skrandžiu.
„Bet koks persisotinimas užgožia kūrybinę ir apskritai bet kokią energiją. Pačios tikriausios, pirminės prigimties įkvėpimas yra toks, kurį patyrus pamiršti, ar valgei.
Emily Dickinson viename eilėraštyje yra parašiusi, kad „alkis – tai atvertas langas žmoguje“.
To, žinoma, nereikėtų suprasti tiesiogine prasme. O kasdieniams darbams produktyviai nuveikti turbūt šauniausia savijauta – viduriukas tarp alkio ir sotumo“, – įsitikinusi poetė.
Nors moteris jaučiasi apgaubta poezijos, buitis jai taip pat nesvetima.
Indrė nevadina savęs išskirtine kulinare, tačiau du ar tris kartus per savaitę pasisukioti virtuvėje jai patinka.
„Mėgstu tvarkytis, kasdienė buitis man maloni. Su poezija kur kas sudėtingiau, nes ji – neprognozuojama, nenuspėjama ir neprisijaukinama. Kiekvieną kartą parašius eilėraštį atrodo, kad jis – paskutinis“, – atsiduso pašnekovė.
Prieš šventes poezijos mūzos šiek tiek atsitraukė, ir Indrė pasinėrė į saldžių dovanų ruošimą. „Esu nekantri, todėl mano receptai patys paprasčiausi“, – prisipažino I.Valantinaitė.
Į naminius gaminius – ir krislelis linkėjimų
Poetės pagaminti saldainiai nusižiūrėti iš vienos žaliavalgių knygos, tik gerokai perdaryti.
Juos Indrė ruošė taip: sutrynė bananus su medumi ir įbėrė daug įvairių sėklų bei riešutų.
„Pagardai priklauso nuo to, ką mėgstate ir ką turite savo spintelėse. Tereikia kelias valandas palaukti, kol saldainiai sustings formelėse“, – patarė I.Valantinaitė.
Galima nusipirkti kur kas įmantresnių, gražesnių ir įdomesnių konditerijos kūrinių, tačiau naminiai kepiniai, kad ir šleivi kreivi, Indrei simbolizuoja brangiausia, ką turi ir kuo nori pasidalyti su savo artimiausiais draugais, – laiką.
„Juk tai labai asmeniška – minkai, rankomis formuoji tešlą ir taip tarsi siunti būsimam valgytojui gerą energiją, stiprybę, ramybę. O patį procesą paverčiu labai maloniu – garsiai klausantis mėgstamos muzikos virtuvė tampa mažyčiu fabrikėliu“, – pasakojo poetė.
Linkėjimai svarbiau už dovanas
Apie dovanas prakalbusi Indrė dažnai prisimena posakį – jos gali būti pigios, brangios arba knygos. Tačiau prie kiekvienos dovanos būtinas linkėjimas. To laikosi poetė ir jos draugai.
Kadangi knygų vieni kitiems dovanoja itin dažnai, linkėjimus įrašo į jas. O jeigu dovanoja saldumynus, prideda ranka rašytą atviruką.
„Stengiuosi palaikyti šią nykstančią tradiciją. Džiaugiuosi, kad mano artimiesiems linkėjimas yra gerokai svarbiau už materialias dovanas.
Tačiau valgomas ypač „prilinkėtas“ sausainis suveikia kaip to linkėjimo katalizatorius, ir, žiūrėk, visi gėriai pradeda pildytis kur kas greičiau“, – apie džiaugsmą teikiančias gurmaniškas dovanas pasakojo poetė I.Valantinaitė.
Florentinai su įvairiomis sėklomis
I.Valantinaitė Kalėdoms draugams dovanos dailiai įpakuotus florentinus, kuriuos kepė pagal kulinarijos knygų autorės Beatos Nicholson receptą, tačiau jį šiek tiek pakeitė pagal savo skonį.
Sausainiams reikės:
1 indelio sutirštinto saldinto pieno
250 g kukurūzų dribsnių
„Ir iš akies mosteliu moliūgų sėklų, linų sėmenų, saulėgrąžų, aguonų, sezamų. Tinka viskas, ko turite ir ką mėgstate“, – kaip ruošė florentinų tešlą, pasakojo I.Valantinaitė.
Viską sumaišykite ir ant kepimo popieriaus suformuokite bokštelius. 190 laipsnių orkaitėje kepkite 7 minutes.
Sausainiai su cukatomis tirpsta burnoje
Šį receptas poetė nusižiūrėjo „Virtuvės mitų griovėjų“ išleistoje knygoje „7 ingredientai draugams“. Indrė receptą taip pat pritaikė savo skoniui – ji naudojo ne apelsinų žieveles, o jų cukatas.
Tešlai reikės:
50 g sviesto
120 g cukraus
2 kiaušinių trynių
30 g migdolų drožlių
pusės apelsino žievelių arba cukatų
50 g kvietinių miltų
70 g kukurūzų miltų
Kambario temperatūros sviestą ištrinkite su 70 g cukraus ir kiaušinių tryniais. Suberkite migdolų drožles, tarkuotas apelsinų žieveles arba cukatas, miltus ir užminkykite tešlą. Iš jos suformuokite cilindro formos volelį ir 30 minučių įdėkite į šaldymo kamerą.
Tada volelį apvoliokite likusiame cukruje ir supjaustykite griežinėliais. Sausainius kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 15 minučių.
