Kaip keitėsi lietuvių valgymo įpročiai per 25 metus

Keičiantis kartoms, keičiasi ir skonis. Dar neseniai retas lietuvis atpažindavo Chalapos papriką ar karį, o šiandien mėgaujasi triufeliais ir ančiuviais, šalia mėsos su bulvėmis prisimena ir „kažką vegetariško“. Kulinarijos specialistų teigimu, su Nepriklausomybės atkūrimu į Lietuvą plūstelėjo naujų skonių, prieskonių ir mitybos įpročių banga.

Ant stalo vis dažniau karaliauja egzotiški maisto produktai.<br>Organizatorių nuotr.
Ant stalo vis dažniau karaliauja egzotiški maisto produktai.<br>Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 14, 2016, 4:27 PM, atnaujinta May 28, 2017, 10:32 PM

Galėdami laisviau keliauti, jie susipažino su kitų kultūrų virtuve ir perėmė geriausias jų tradicijas, tapo drąsesni eksperimentuodami su maistu.

Šalia tradicinio sotaus, riebesnio ir kaloringo maisto atsirado kitų kultūrų patiekalų – picų, dešrainių, mėsainių, sušių bei prieskonių.

„Prieš 25 metus retas valgytojas atpažindavo bazilikais, raudonėliais, Chalapos paprika ar kario prieskoniais pagardintus produktus. Netgi į mėsos patiekalus, įdarytus vaisiais ar uogomis, žiūrėdavo nepatikliai.

Šiandien lietuviai jau nesistebi egzotiškais triufelių, tamarindų, ančiuvių, kokosų ar durijų skoniais. Ką jau kalbėti apie įvairius saldžiarūgščius azijietiškus patiekalus“, – sakė kulinaras ir skonio meistras Algis Kairys.

Maisto kultūroje – kelios tendencijos

Per savo karjerą „Daumantų“ įmonėje, kuri šiais metais švenčia 25 metų jubiliejų, A.Kairys sukūrė daugiau nei 600 įvairiausių pagardų receptų. Jo teigimu, receptai per šį laiką keitėsi, nes subrendo nauja karta, kurios valgymo įpročiai – kitokie nei jų senelių ir tėvų.

Vadinamosios „Millenium“ (21-34 metų) ir „Z“ kartos (jaunesni nei 20 metų) atstovai drąsiau nei ankstesnės kartos į savo racioną įsileidžia egzotiškesnių patiekalų bei vadinamojo greito maisto produktų.

„Šiuo metu lietuvių maisto kultūroje galime pastebėti kelias tendencijas. Vieni, dažniausiai vyresni žmonės, laikosi senų įpročių. Maitinasi tuo, kuo įpratę iš anksčiau. Paprastai tai būna sotus, mėsiškas, naminis maistas. Kiti, į Lietuvą atkeliavus greitojo maisto tinklams, susigundė populiariais, tačiau ne tokiais sveikais gaminiais ir pusfrabikačiais“, – teigė A.Kairys.

Pasak jo, šiandien madingesniais tampa ir vegetariški ar veganiški patiekalai – pagaminti iš sojos, tofu, falafeliai, kuskusas. Prieš gerus 25 metus į vegetarizmą linkusių lietuvių buvo tik vienetai.

Renkasi brangesnį, bet sveikesnį maistą

Skonio meistro teigimu, šiandien jaunesni Lietuvos gyventojai mieliau renkasi ir brangesnį, bet sveikesnį maistą. Tokias tendencijas jis pastebi ir kitose pasaulio šalyse.

„Patys jauniausi lietuviai, skirtingai nei jų tėvai ir seneliai, greičiau perima vakarietiškas madas, t.y. daugiau dėmesio skiria maisto išvaizdai, jo pateikimui bei drąsiau ieško sveikesnių, ekologiškų produktų iš kitų šalių. Natūralu, kad už tokius produktus, kuriuos siūlo egzotiški kraštai, jie ir sumoka daugiau pinigų“, – sakė A.Kairys.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.