Mintimis apie maisto kultūrą Lietuvoje ir jaunosios virėjų kartos bruožus dalijasi virtuvės šefas Liutauras Čeprackas, kuris jau balandžio pabaigoje teisėjaus jaunųjų virėjų konkurse „San Pellegrino Young Chef 2016“.
– Kaip apibūdintumėte Lietuvos maisto kultūrą? Kaip atrodome pasauliniame kontekste?
– Nenorėčiau statyti Lietuvos maisto kultūros į rėmus, kadangi mes, skirtingai nuo didelės pasaulio dalies, vejamės tai, ko netekome per paskutiniuosius 50 ar 70 metų. Nereikia norėti per 20 metų padaryti įveikti prarają, kuri atsirado, bet pamažu stengiamės.
Virtuvė, žinoma, priklauso ir nuo ekonominės šalies padėties. Kuo daugiau žmonės gauna pajamų, tuo daugiau jie gali sau leisti, o mes turime didesnę galimybę ir potencialą tobulinti restoranų valgiaraščius. Maistas užima vis svarbesnę dalį žmonių gyvenime, atsiranda vis daugiau skonio entuziastų.
Europoje jau seniai vyrauja suvokimas, kad šių dienų roko žvaigždės yra būtent virėjai. Galbūt greitai tai suprasime ir mes. O kol kas turime džiaugtis, kad Lietuvoje daugėja galimybių, didėja produktų pasirinkimas ir vis sparčiau artėjame prie Vakarų Europos maisto kultūros.
– Kaip manote, kurlink vystosi šiuolaikinė virtuvė?
– Ne per seniausiai visas pasaulis džiaugėsi molekuline virtuve, dabar iš dalies dominuoja etninės virtuvės, keliaujame per vis įdomesnių šalių virtuves, pavyzdžiui Peru, Čilės ir kitas. Virtuvėje, kaip ir madoje, yra tendencijos, kurios keičiasi. Vieni dalykai staiga pasidaro labai populiarūs, o kiti nueina į užnugarį.
Iš tikrųjų viską sekti yra ganėtinai sudėtinga. Yra šefų, kurie neklaidžioja šiose tendencijose ir turi savo stilių. Asmeniškai aš dirbu ties savo pasirinkta linija.
– Kokius jaunosios kartos virėjų bruožus pastebite?
– Visų pirma pasigendu to, kad jaunieji virėjai, neišmokę pačių pagrindų, kitaip tariant – klasikinių kūrinių, jau nori groti koncertuose. Trūksta pažinimo, produktų žinojimo. Iš dalies tai ir ne jų kaltė, nes nedaug restoranų dirba su išskirtiniais produktais. Taip pat dažnai daugiau dėmesio kreipiama į estetinę patiekalo pateikimo pusę, pamirštant tai, kad kiekviena detalė turi turėti ir skonį.
Tiesa, turime daug talentingų jaunųjų virėjų, kurie supranta mokslo svarbą, investuoja į savęs tobulinimą, dirba tam, kad galėtų mokytis ir augti.
– Kas svarbu jauniesiems virtuvės virtuozams?
– Vien tik ambicijų kartais negana, norint tapti profesionalu reikia ir sugebėjimų, todėl didžiausias malonumas užplūsta tada, kai matai, jog jaunasis virėjas ne tik turi noro, bet ir įgimtus sugebėjimus virtuvėje kurti šedevrus.
Ypač svarbu noras tobulėti ir žingeidumas, o pažinimas šefui – nesibaigiantis kelias. Nepakaks visą gyvenimą gaminti trijų patiekalų. Taip pat reikia suvokti, kad niekada negalėsi pasakyti, kad jau viską žinai, kadangi maisto gaminimas – tai mokslas, kurį turėsi krimsti visą gyvenimą.
– Kaip vertinate Lietuvos jaunųjų virėjų šansus „San Pellegrino Young Chef 2016“ konkurse?
– Nesinori spręsti iš anksto. Lieka tikėtis, kad Lietuvos atstovų pamatysime ir regioniniame finale. Konkurse dalyvaus keli jaunieji virėjai iš Lietuvos. Tokie konkursai jauniesiems virėjams yra labai vertingi, nes suteikia adrenalino stengtis, tobulėti ir siekti geriausių rezultatų. Tai puiki galimybė įvertinti tiek save, tiek ir kitus profesionalus.
Balandžio pabaigoje prasideda pirmasis „San Pellegrino Young Chef 2016“ konkurso etapas, kuriame bus ieškoma geriausio pasaulyje jaunojo virėjo. Talentai iš viso pasaulio sugužės į 20 skirtingų pasaulio regionų išbandyti savo jėgas virtuvėje. Atsižvelgiant į naudojamus ingredientus ir jų darnumą, virėjų įgūdžius, patiekalų išvaizdą, kiekviename regione profesionalų komisija atrinks 10 virėjų, kurie toliau varžysis kitame etape.
„San Pellegrino“ jaunųjų virėjų 2016 m. iššūkio finalas vyks spalio 13 d., Milano mieste, Italijoje. Čia dalyvaus 20 talentingiausiųjų jaunųjų virėjų, atrinktų iš skirtingų pasaulio regionų bei 20 mentorių. „San Pellegrino“ finalo nugalėtoją išrinks 7 geriausių pasaulio virtuvės meistrų komisija.
