1. Rinkdamiesi vyną, atkreipkite dėmesį, iš kokio jis yra vyno regiono. Jis dažniausiai yra nurodomas ant vyno butelio etiketės. Rečiau pasitaiko, kad ant etiketės būtų nurodoma ir vynuogės rūšis, iš kurios spaustas vynas.
Pavyzdžiui, etiketės užrašas „MONTEPULCIANO D’ABRUZZO“ reiškia, kad šis raudonasis vynas yra iš pietinio Centrinės Italijos regiono Abruco, o jo gamybai naudota vietinė tamsių vynuogių veislė Montepulciano.
2. Italijoje yra net dvidešimt vynų regionų. Regionų ypatumai vyne atsiskleidžia labai ryškiai ir akivaizdžiai. Klimato sąlygos lemia, kokios vynuogių rūšys jose auga, o nuo jų, be abejo, priklauso vyno skonio savybės. Rinkitės vyną, spaustą iš tam regionui tipiškų vynuogių – taip ne tik geriau pažinsite itališko vyno kultūrą, bet ir būsite garantuoti, kad išsirinkote gerą vyną.
Pavyzdžiui, vaizdingasis Veneto regionas garsėja Gleros vynuogių rūšimi, iš kurios gaminamas italų pasididžiavimas – putojantis vynas „Prosecco“. Bene populiariausia Italijoje tamsiųjų vynuogių rūšis Sangiovese ypač gerai atsiskleidžia Toskanos regione gaminamuose raudonuosiuose vynuose. O Pjemonto regionas garsėja raudonųjų vynuogių veisle Nebbiolo, iš kurios spaudžiamas vienas labiausiai vertinamų ir brangiausių Italijos vynų.
3. Renkantis vyną rekomenduojama atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius vyno komponentus: rūgštingumą, taninų kiekį, alkoholio tūrį bei vyne esantį cukraus kiekį. Šie keturi komponentai geriausiai apibūdina vyno esmę ir harmoningumą.
Alkoholio tūris suteikia vynui jėgos. Vyno stiprumas visada yra nurodomas ant butelio etiketės. Raudonieji, baltieji ir putojantieji vynai dažniausiai turi 10 – 12 % alkoholio tūrio. Stipresni vynai yra spirituoti ir dažniau geriami kaip aperityvai ar vietoje deserto.
Beje, itališki vynai paprastai yra lengvesnio, gaivesnio ir subtilesnio skonio.
Cukraus kiekis vyne yra dažniausiai nurodomas gramais litre. Pagal spirito ir cukraus kiekį natūralus vynas skirstomas į šiuos pagrindinius tipus: sausą (cukraus koncentracija šio tipo vyne gali siekti iki 11 gramų litre), pusiau sausą (15 – 25 g) ir pusiau saldų (30 – 80 g).
Nors vyno rūgštingumas yra laikomas vyno griaučiais, nurodyto jo etiketėse nerasite. Kaip ir taninų – cheminio junginio, kuris išsiskiria vyno fermentacijos metu iš sultyse paliktų vynuogių sėklų ir odelių – kiekio. Todėl čia tik derėtų prisiminti, kad jauni, stiprūs raudonieji vynai turi didelį tanino kiekį ir yra gana aitraus, agresyvaus skonio. Jei norite subtilesnio, švelnesnės tekstūros ir elegantiško sudėtingesnio skonio raudonojo vyno, rinkitės ilgai brandinamą vyną.
4. Rinkdamiesi vyną atkreipkite dėmesį į jo klasifikaciją – ji nurodo vyno kokybę ir būdą, kaip vynas pagamintas. Vyno klasifikaciją taip pat galima rasti ant vyno butelio etiketės šalia pavadinimo.
Itališki vynai klasifikuojami į:
Vini – stalo vynus. Jie ganėtai geros kokybės, tačiau yra pagaminti nesilaikant tradicinių gamybos būdų. Šio tipo vynus siūlo beveik visos itališkos tratorijos – itališki restoranėliai Vini Varietali – rūšinius vynus. Jie yra savito skonio geros kokybės
Vini IGP arba IGT – vynus su saugoma geografine nuoroda. Jie kokybiški, bet ne tokie prestižiniai kaip DOC ar DOCG klasifikacijos vynai
Vini DOP arba DOC – pagal tradicinius receptus gaminamus vynus su saugoma kilmės vietos nuoroda, tai kokybiški vynai, įvertinti licencijuotų someljė
Vini DOCG – pačios aukščiausios kategorijos vynus. Šiuo kokybės ženklu įvertinami tik legendiniai Italijos vynai, gaminami tik keliolikoje sertifikuotų Italijos teritorijų, laikantis itin griežtų reikalavimų. Beje, ši aukščiausia vyno kilmės ir kokybės kategorija yra suteikiama tik komisijai atlikus aklą testavimą.
Taigi, jei vyno etiketė skelbia „ASTI DOCG“, reiškia, jog šis Asčio regione pagamintas putojantis vynas yra pačios aukščiausios kokybės.
5. Jei ieškote tikrai kokybiško raudonojo vyno, rinkitės tą, kuris yra brandintas ąžuolo statinėse. Mediena sutiekia vynui papildomų skonių ir atspalvių. Brandinimo laikas gali tęstis nuo kelių mėnesių iki kelių metų.
Pavyzdžiui, vyno ekspertų vertinamas „ZONIN AMARONE DELLA VALPOLICELLA DOCG“ yra brandinamas net dvejus metus. Šis vynas, kaip ir dauguma tradiciškai gaminamų itališkų vynų, yra brandinamas slovėniško ąžuolo statinėse. Slovėniškas ąžuolas nėra stipriai aromatingas ir į vyną neišskiria taninų, todėl šios medienos statinėse brandintas vynas kur kas ilgiau išlaiko pirminius savo aromatus.
6. Pirmenybę teikite šeimos vyno darykloms, turinčioms gilias tradicijas ir sukaupusioms didžiulę patirtį. Paprastai jos gamina vyną pagal senus, laiko patikrintus receptus ir nenaudoja jokių cheminių medžiagų.
Geras pavyzdys – jau kelis šimtmečius sėkmingai vynininkyste užsiimanti Zoninų šeima. XIX amžiuje jų įkurta vyno darykla „Casa Vinicola Zonin“ šiuo metu yra viena didžiausių Italijoje. Didžiulis jų privalumas tas, kad šeima valdo net aštuonis vyno dvarus garsiausiuose Italijos vynų regionuose ir gali pasiūlyti tik iš tiems regionams tipiškų vynuogių rūšių spaustus ir ten pat brandintus aukščiausios kokybės vynus.
Beje, šios sėkmingai besiplečiančios ir vis didesnį vyno mėgėjų ratą ne tik Senajame žemyne, bet ir už jo ribų, užkariaujančios vyno daryklos vynų galima rasti ir Lietuvoje.
