Iškilimas
Palankios aplinkybės craft alaus atsiradimui susiklostė apie 1980 m. JAV, kai populiarumo viršūnę pasiekė lengvi lageriai. Sunku patikėti, tačiau tuo metu visoje šalyje veikė tik 44 alaus bravorai, o rinkos ekspertai prognozavo, kad netolimoje ateityje išsilaikys vos 5.
„Tuo pasinaudodami sumanūs aludariai alų ėmė virti namų sąlygomis, nes tai buvo vienintelė išeitis, kaip patiems pasigaminti kitokio, ne masinės gamybos, gėrimo. Netrukus duris atvėrė nedideli bravorai, kur buvo verdami tradiciniai europietiški alūs, tačiau suteikiant jiems išskirtinumo per skonį, – apie craft alaus atsiradimą pasakojo V. Čičelis. – Akivaizdu, kad mažiesiems aludariams netrūko užsidegimo, kurį parodo bravorų skaičiaus augimas: nuo 8 craft alaus bravorų pradžioje iki kelių tūkstančių dabar.“
Gurmaniški alaus skoniai
V. Čičelio teigimu, eksperimentavimas su naujais alaus stiliais, rūšimis yra būtinas, todėl gurmaniškas craft alus gali būti verdamas pasitelkiant visiškai skirtingiems stiliams būdingas technologijas, brandinamas vyno arba viskio statinėse, gardinamas neįprastais ingredientais, pavyzdžiui, vaisiais, jų žievelėmis, uogomis ar daržovėmis.
„Čia kaip visą gyvenimą valgius prėską manų košę sužinoti, kad į ją galima įsidėti uogienės, cinamono ar kitų pagardų, – juokėsi V.Čičelis. – Viskas priklauso nuo aludario fantazijos ir įdirbio, svarbiausia – eksperimentuoti“.
Visgi iki šiol Lietuvoje ir kitose šalyse dar nėra nusistovėjusio craft alaus apibrėžimo, kuris pažodžiui verčiamas „rankų darbo“. Toks alus pasižymi išskirtiniu skoniu bei aromatu ir yra verdamas tik mažuose bravoruose.
Vartotojo portretas – koks jis?
Pastebima, jog craft alaus atsiradimas smarkiai paveikė kokybinį alaus kultūros augimą, praplėtė alaus skonio suvokimo ribas. Todėl vesdamas alaus degustacijas skirtingoms auditorijoms V.Čičelis niekada nepraleidžia progos pasidomėti, koks alus yra artimiausias lietuvių skoniui ir išskiria tris dažniausiai sutinkamus vartotojų tipus.
„Kaip žinia, lietuviai – gana konservatyvi tauta, kas pastebima ir kalbant apie alų, – daugelis apsiriboja vienos rūšies ar stiliaus alumi, kurio skonis jiems yra jau žinomas ir įprastas. Kiti – skonio ieškotojai, kurie renkasi tik craft alų ir nebijo eksperimentuoti. Taip pat reikėtų išskirti alaus gurmanus, kurie domisi alaus kultūra, ją išmano ir yra itin išrankūs rinkdamiesi alų“, – pasakojo „Vilkmergės“ alaus someljė.
Jo nuomone, būtent pastarojo vartotojų tipo susiformavimas iš esmės pakeitė iki tol egzistavusį supratimą apie alų, kadangi dabar dėmesys kreipiamas ir į alaus aromatą, išvaizdą, derėjimą su maistu, kitas šio gėrimo savybes.
Lygiuojamės į Vakarus
Anot V.Čičelio, sulig craft alaus išpopuliarėjimu pastebimai išaugo ir vartojimo kultūra, kurios pagrindu formuojasi nauji alaus ragautojų įpročiai, vis didesnis dėmesys skiriamas alaus pateikimo procesui.
Taip pat pastebima dar viena ryškėjanti tendencija – nuo madų vaikymosi pereinama prie kokybės. „Ankščiau buvo įprasta kvietinį alų gardinti citrinos skiltele, tačiau reikėtų įsidėmėti, kad aludarystės meistrai alų verda pagal kruopščiai ištobulintą receptūrą, todėl taip tik užgožiame tikrąjį alaus skonį. Pavyzdžiui, Belgijos ar Vokietijos baruose alus patiekiamas griežtai be jokių priedų – toks, kokį išvirė aludaris. Džiugu, kad pamažu toks supratimas ateina ir į Lietuvos barus“, – pabrėžė V.Čičelis.
