Trumpiausią naktį švedės spėja ateitį, valgydamos ypatingą košę

Pirmosios braškės bei bulvės ir net silkių tortas – tokie valgiai paskutinį birželio savaitgalį bus ant švedų stalo. Ne tik gimtinėje, bet ir svetur gyvenantys švedai per Vidurvasario šventę (šved. Midsommar), sutampančią su mūsų Joninėmis, būtinai valgo silkės, paruoštos ir patiektos įvairiausiais būdais.

Švedų Vidurvasario šventės akcentas – aukštas medinis stulpas-kryžius su stogeliu, papuoštas gėlių vainikais, aplink jį šokama, o šalia dengiamas šventinis stalas.<br>„123rf.com“ nuotr.
Švedų Vidurvasario šventės akcentas – aukštas medinis stulpas-kryžius su stogeliu, papuoštas gėlių vainikais, aplink jį šokama, o šalia dengiamas šventinis stalas.<br>„123rf.com“ nuotr.
Švedijos ambasadorė Lietuvoje C.Ruthström-Ruin jaunystėje taip pat bandydavo burtis, už ko ištekės.<br>T.Bauro nuotr.
Švedijos ambasadorė Lietuvoje C.Ruthström-Ruin jaunystėje taip pat bandydavo burtis, už ko ištekės.<br>T.Bauro nuotr.
Švedijos ambasadoje Lietuvoje šventę ruošia virtuvės vadovė D.Leonavičienė.<br>T.Bauro nuotr.
Švedijos ambasadoje Lietuvoje šventę ruošia virtuvės vadovė D.Leonavičienė.<br>T.Bauro nuotr.
Vidurvasario braškių tortas
Vidurvasario braškių tortas
Sumuštinių tortas su silke<br>T.Bauro nuotr.
Sumuštinių tortas su silke<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Giedrė BALČIŪTĖ „Lietuvos rytas“

Jun 24, 2016, 12:38 PM, atnaujinta May 20, 2017, 6:30 PM

Silkių tortas nėra privalomas patiekalas. Švedai renkasi nuo paprastos marinuotos „vasaros“ silkės iki silkės degtinėje arba kario marinate. Pastaroji yra itin gardi. Ypač silkės skonis atsiskleidžia, kai ji pastovi šaldytuve.

Taip aiškino Švedijos ambasados Lietuvoje virtuvės vadovė Daiva Leonavičienė.

Silkių tortas yra dar vienas šios švedų pamėgtos žuvies pateikimo būdas.

Paragavus D.Leonavičienės pagaminto silkių torto nustebino jo skonis – gaivus ir salžiarūgštis.

Virtuvės vadovė atskleidė, kad tortui naudojama saldžioji švediška silkė, kurios skonį lemia marinatas.

Tąkart kulinarė silkę marinavo juoduosiuose serbentuose, kurie jai suteikė ne tik nuostabų saldžiarūgštį skonį, bet ir keistą alyvinę spalvą, panašią į raudonojo svogūno.

Silkių tortas yra ne kas kita kaip vienas tradicinio sumuštinių torto variantų.

„Sumuštinių tortai daromi taip pat, kaip ir paprasti, kaip pagrindą naudojant duoną – juodą arba baltą, arba abi.

Tortą sluoksniuoji kaip sumuštinius: tepi aptepą, kuris dažniausiai ruošiamas iš varškės ir grietinės, ir dedi viską, ką tik nori: rūkytą arba sūdytą lašišą, krevetes arba kumpį, silkę arba saulėje džiovintus pomidorus su fermentiniu sūriu“, – atskleidė D.Leonavičienė.

Koks bus tortas, priklauso nuo šeimininkės išradingumo. Virtuvės vadovei yra tekę matyti tortų, kurių pagrindui buvo naudojami krekeriai, o pertepti – pelėsinis sūris.

Susluoksniuotą sumuštinių tortą galima papuošti įvairiai: salierų lapkočiu arba smulkintomis žolelėmis.

Sumuštinių tortas skaniausias, kai bent per naktį pastovi šaldytuve ir visi sluoksniai vienas su kitu „susibendrauja“.

Per Vidurvasario šventę švedai valgo ir daugiau įdomių patiekalų.

Jeigu pažvelgtumėte į tradicinį to meto stalą, be daugybės silkių rūšių, ant jo galite tikėtis išvysti ir lašišų pyragą su krienų bei žolelių padažu, šaltųjų mėsos užkandžių, kietą švedišką duonelę, vasariškų salotų, alaus ir specialios vidurvasario degtinės.

O svarbiausia – šviežias bulves su krapais ir vidurvasario tortą su braškėmis ir grietinėle.

Švedijos ambasados Lietuvoje informacinių ir kultūros projektų koordinatorė Giedrė Berželionytė pasakojo, kad Švedijoje Vidurvasario šventė yra savotiška šviežių švediškų bulvių ir braškių premjera.

Iki tol švedai net nelabai ir valgo šių gėrybių – laukia oficialios sezono pradžios.

„Visą savaitę prieš Vidurvasario šventę Švedijos žiniasklaidoje mirga straipsniai apie tai, kiek tais metais kainuos šviežios bulvės ir braškės“, – sakė G.Berželionytė.

Žinoma, Vidurvasario šventė yra ne tik šventė skrandžiui. Juk svarbiausia, kad tai – trumpiausios metų nakties šventė, kuri švedams yra tas pats, kas mums – Joninės. Joje neapsieinama be dainų, šokių ir burtų.

Vidurvasarį švedai paprastai švenčia už miesto, gamtoje, buriasi į bendruomenes ir visi kartu linksminasi. Merginos ir vaikai puošia galvas gėlių vainikais, kartais tokius užsideda ir vyrai.

Būtinas šventės akcentas – aukštas medinis stulpas-kryžius su stogeliu, papuoštas gėlių vainikais, aplink jį šokama, o šalia dengiamas šventinis stalas.

Šio stulpo simbolika aiškinama įvairiai. Vieni teigia, kad tai – pasaulio ašies arba pasaulio medžio simbolis.

Yra ir teorijų, kad šis stulpas simbolizuoja falą. Bet kuriuo atveju tradicija per Vidurvasario šventę puošti stulpą atėjusi dar iš ikikrikščioniškų laikų. Iš anų laikų išlikusi ir tradicija burtis per Vidurvasario šventę. O burtai panašūs kaip ir pas mus.

Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin pasakojo, kad šventės išvakarėse jaunos merginos renka septynias skirtingas gėles ir padeda jas po savo pagalve. Tikima, kad dėl to naktį joms prisisapnuos būsimasis vyras.

Paklausta, ar ir pati jaunystėje yra bandžiusi taip burtis, už ko ištekės, gražią šeimą turinti ambasadorė skardžiai nusijuokė: „Žinoma! Bet tai neišsipildė.“

Dar vienas burtas – prieš einant miegoti prisivalgyti vadinamosios sapnų košės, kuri labai sūri, kad naktį pradėtų troškinti. Sakoma, kad tada sapne pasirodys būsimasis vyras su stikline vandens.

Taip pat švedės stebi šaltinių vandenį ir tikisi jo atspindyje išvysti sau skirtąjį.

Trumpiausią metų naktį mes ieškome stebuklingojo paparčio žiedo, o švedai stebi, kaip krinta mėnulio šviesa. Manoma, kad šio dangaus kūno spinduliai gali parodyti, kur slypi lobis.

Tik kasant žemę svarbu sugebėti atsispirti dvasioms, kurios stengsis jus prajuokinti ar prakalbinti. Teigiama, kad lobį pavyksta surasti tik tam, kuris išlieka visiškai tylus.

Mes Jonines visada švenčiame birželio 24-ąją, o Švedijoje trumpiausios nakties šventė visada prasideda būtinai penktadienį, kuris būna nuo birželio 19 iki 25 dienos. Todėl Vidurvasario šventės data Švedijoje kasmet skiriasi.

Sakoma, kad Vidurvasario šventė – pats netinkamiausias laikas apsilankyti Stokholme, nebent labai nemėgstate žmonių.

Švedijos sostinė šiomis dienomis būna kaip išmirusi – visi jos gyventojai išvažinėja kas kur – į gamtą, sodybas, pas gimines – ir Stokholmas trumpam tarsi praranda gyvybingumą.

Vidurvasaris švedams – puiki proga aplankyti gimines ir iki valios su jais pabendrauti, kad po to jie netrukdytų ilsėtis per atostogas. Juk ši šventė daugeliui švedų sutampa su kasmetine ilgųjų net penkias savaites trunkančių atostogų pradžia.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.