Ir nors vynuogių vynas iš Europos Pietų dominuoja pasaulyje, tai nereiškia, kad kitų kraštų alkoholiniai gėrimai nusileidžia savo skoniu. Maža to, vaisių ir uogų vynas šiuo metu išgyvena renesansą.
Nors vaisių vynas asocijuojasi su namų sąlygomis fermentuojamu vaisų ar uogų gėrimu, pasaulyje daugėja profesionalių vyndarių, kurių vardai žinomi netgi tarptautinėje rinkoje. Kita vertus, niekas geriau nei vietinių vaisių vynas neatspindi šalies paveldo ir tradicijų.
Kokio skonio kivių vynas?
„Senovėje žmonės valgydavo tai, ką užsiaugindavo savo laukuose. Tas pats ir su gėrimais. Tad jeigu norite iš tikrųjų sužinoti daugiau apie šalies tradicinę virtuvę, turėtumėte rinktis tai, kuo ta šalis išsiskiria, kas užauginama ir pagaminama vietoje“, – sako „Anykščių vyno“ technologė Jūratė Žiukienė.
Tad jeigu tektų lankytis Japonijoje, Kinijoje, Korėjoje kitose Pietų Azijos šalyse, turėtumėte paragauti slyvų vyno, kuris, beje, populiarus ir Vokietijoje. Slyvos tuose kraštuose puikiai dera, todėl šių vaisių vynas – populiarus.
Danija garsėja tradiciniu vyšnių vynu „Cherry Kijafa“, kurį eksportuoja į kitas Europos šalis ir JAV. Valstijose taip pat gaminamas net kelių rūšių vyšnių vynas.
Be abejonės vieni populiariausių vaisių vynui gaminti yra obuoliai. Obuolių vynas arba sidras puikiai žinomas ir vertinamas Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Australijoje.
Nemažai kivių, užaugintų Naujojoje Zelandijoje, Kalifornijoje, Italijoje, Čilėje, Australija ir Izraelyje virsta kivių vynu. Beje šio vyno skonis neturi nieko bendra su kivio vaisiaus skoniu, jis yra vos salsvo poskonio ir dvelkia citrusiniais vaisiais, apelsinais.
Tradicijos skiriasi
Pasaulyje yra šalių, kur vaisių vynas yra populiaresnis nei tradicinis vynuogių vynas. Pavyzdžiui, Kinijoje iš visų parduodamų vynų tradicinis vynuogių vynas, 2014 metų duomenimis, sudarė mažiau nei 40 proc. Vietiniai gyventojai dažniau rinkosi „guojiu“ – taip vaisų vynas vadinamas šioje šalyje ir čia jis daromas iš goji uogų, vyšnių, granatų, kivių, mėlynių ir panašiai.
Kanada ilgą laiką eksportavo daugiau vaisių nei vynuogių vynų. Vaisių vynas šioje šalyje daromas iš įvairių uogų – braškių, aviečių, kriaušių, obuolių, rabarbarų. Vis dėlto daugelis vyndarių šioje šalyje yra maži vietiniai gamintojai. JAV, kur buvo eksportuojama didžioji dalis Kanados vaisių vynų, taip pat turi kelis šimtus smulkių ir kelis didelius vyndarius, gaminančius vyną iš vaisių.
Europoje vaisių vyno tradicijomis gali pasigirti Jungtinė Karalystė. Šioje šalyje pagaminama apie 50 milijonų litrų sidro ir kitų vaisių vynų per metus, o patys britai suvartoja daugiau nei 700 milijonų litrų vaisių vyno.
Ne išimtis ir Lietuva. „Anykščių vyno“ gaminamas pusiau saldus juodųjų serbentų vynas „Voruta“ yra tarp populiariausių vynų Lietuvoje. Jis pripažintas netgi tautinio paveldo produktu. „Voruta“ taip pat gaminama iš obuolių, vyšnių ir aronijų.
Beje pastarosios uogos yra išskirtinės. Atkeliavusios iš JAV jos prigijo Rytų ir Vidurio Europoje, o vynas iš aronijų gaminamas tik Lietuvoje ir dar keliose šio regiono šalyse.
Požiūris keičiasi
Vienas žinomiausių vaisių vyno ekspertų, knygų apie vyną autorius ir tinklaraščio „Daily fruit wine“ kūrėjas Dominikas Rivardas įsitikinęs, kad gaminti vaisių vyną yra sudėtingiau, nei spausti vynuoges. Vynuogėse yra tiek cukraus, kiek reikia gauti gero skonio 10 – 14 laipsnių stiprumo vyną.
Tačiau daugelyje kitų vaisių cukraus kiekis yra mažesnis, todėl jo reikia dėti papildomai, ir vaisių vyno gamyba reikalauja daug kantrybės derinant saldumą, rūgštumą, intensyvumą ir skonį.
Pastebima, kad vaisių vyno ieško jauni, 40-ies nesulaukę, išsilavinę žmonės, kuriuos domina įvairovė, vietinės tradicijos, o statusas – nesvarbus.
Vyno žinovas įsitikinęs, kad vaisių vynai yra puiki galimybė verslui, nes požiūris į šį gėrimą visame pasaulyje keičiasi.
