Kūčių vakarienės stalas buvo gausiai nukrautas dailiais porcelianiniais indais ir įvairiausiomis dekoracijomis: elniukais, žvaigždėmis. Čia netgi buvo įkurdinta prakartėlė! Bet ant stalo nebuvo dvylikos patiekalų.
„Valgėme iš gražių indų, naudojomės puošniais įrankiais, bet maisto tiek, kiek buvau įpratusi matyti per Kūčias, nebuvo!“ – juokėsi prisiminusi R.Martens.
Kitas moterį pribloškęs dalykas – skirtingai nei Lietuvoje, kur Kūčių patiekalai yra prėski, kuklūs ir be mėsos, vokiško stalo viduryje puikavosi gardi žąsis. Kiti patiekalai irgi nė kiek nepriminė valgomų per pasninką.
„Sėdėjau ir svarsčiau – kaipgi čia taip? Mes per Kūčias nevalgome mėsos. Laukiame Kalėdų. Bet jie visa tai valgo per Kūčias“, – prisiminė verslininkė.
Be kalėdinės žąsies, kuri dažniausiai būna įdaryta slyvomis, apelsinais, figomis arba obuoliais, vokiškos šventės sunkiai įsivaizduojamos.
Prie šventinės žąsies privalomas garnyras yra raudonajame arba baltajame vyne arba natūraliose obuolių sultyse troškinti kiek saldoko skonio raudonieji kopūstai, kurie kartais gardinami ir razinomis.
Vos paragavusi šių kopūstų R.Martens buvo sužavėta jų skonio, todėl nusprendė, kad toks patiekalas turėtų patikti ir jos draugams Lietuvoje.
Jos vyras J.Martensas abejojo, ar lietuviams, pripratusiems prie kitokio skonio troškintų baltųjų kopūstų, patiks toks vokiškas patiekalas.
„Kai privirėme puodą tų kopūstų, liko beveik pilnas. Visi jų paragavo po truputį, bet niekas neprašė pakartoti. Teko pačiai viską suvalgyti“, – kvatojosi Rasa iš nesėkmingo bandymo supažindinti lietuvius su vokišku patiekalu.
Prie žąsies patiekiami nedideli virti bulvių kukulaičiai, skoniu kiek primenantys cepelinus, lietuviams turėtų patikti, nors Rasai jie ne itin prie širdies.
Bulvių kukuliai Vokietijoje – ypač pamėgtas patiekalas. Šioje šalyje net yra restoranas, kuriame gaminami vien įvairūs bulvių kukuliai. Jis Vokietijoje toks populiarus, kad norint ten papietauti vietą reikia užsisakyti mažiausiai prieš mėnesį.
Ant vokiečių Kūčių stalo būna daugiausia 6–8 patiekalai.
Be žąsies, vokiečiai per Kūčias valgo sočias bulvių salotas, kurias kiekviena šeimininkė Vokietijoje ruošia savaip.
R.Martens šeimoje ruošti bulvių salotas yra Johanno užduotis. Vyras prie jų priderina ir savo paties per naktį marinuotą lašišą.
Dar vienas būtinas šventinis patiekalas yra rūkyta anties krūtinėlė su maistingomis sultenių salotomis.
Net per šventes vokiečiai valgo sriubą.
Tad jeigu per Kūčias lankysitės vokiečių namuose, nenustebkite gavę trintos sriubos, ypač špinatų.
Sriuba neretai pagardinama vokiečių pasididžiavimu – šaltai rūkytu Švarcvaldo kumpiu.
„Tai, kaip vokiečiai didžiuojasi savo Švarcvaldo kumpiais, yra atskira istorija. Nesvarbu, kad sriubai gardinti gal labiau tiktų Parmos kumpis, vokiečiai vis tiek rinksis tik Švarcvaldo“, – patikino R.Martens.
Šio kumpio paklausa tokia didelė, kad jam gaminti nebeužtenka Švarcvaldo regione užauginamų kiaulių.
Todėl Vokietijoje net buvo šiek tiek pakeisti įstatymai ir Švarcvaldo kumpiu leista vadinti ir pagamintą iš kitame Vokietijos regione išaugintų kiaulių.
Bet pats produktas turi būti pagamintas ir supakuotas Švarcvalde.
Desertui patiekiami du patiekalai. Vienas jų – vyšnių ir aviečių desertas „Rote Grutze“, šiek tiek primenantis tirštą lietuvišką kisielių.
Jis paprastai patiekiamas šiltas, pagardintas šaltais vaniliniais ledais.
Kitas privalomas Kalėdų desertas – šventinis pyragas su skyle per vidurį, žinomas kaip „Kalėdų boba“. Kaip be žąsies, taip ir be saldžių kepinių vokiškos Kalėdos neįsivaizduojamos.
„Po šventinės vakarienės mūsų šeima jaukiai įsitaiso priešais židinį, išpakuoja dovanas, geria arbatą ir valgo šį pyragą“, – sakė moteris.
Ne mažiau nei maistas Vokietijoje svarbios kalėdinės puošmenos. Kasmet jos būna vis kitokios, atsižvelgiant į tais metais madingas spalvas.
Kalėdos Vokietijoje gali būti raudonos, baltos, mėlynos, auksinės.
Šiemet Kalėdų spalva yra rožinė, tad visos Kalėdų dekoracijos Vokietijoje spindi šia spalva.
Žąsis su raudonaisiais kopūstais ir bulvių kukuliais
Reikės:
2 kg žąsies;
30 g kmynų;
80 g pipirų;
80 g druskos;
pusės citrinos sulčių;
1 česnako;
žiupsnelio cukraus.
Troškintiems kopūstams reikės:
1 kg raudonųjų kopūstų;
2 šaukštų medaus;
50 ml raudonojo vyno acto;
200 ml raudonojo vyno arba obuolių sulčių;
2 šaukštų serbentų uogienės;
1 svogūno;
50 g sviesto;
šlakelio aliejaus kepti.
Bulvių kukuliukams reikės:
600 g miltingų bulvių;
1 ryšelio petražolių;
80 g sūrio;
60 g miltų;
30 g manų kruopų;
1 muskato riešuto;
1 kiaušinio.
Išvalykite ir nuplaukite žąsį. Išspauskite 2–3 skilteles česnako, sudėkite prieskonius ir viską gerai išmaišykite atskirame dubenėlyje. Išspauskite ant žąsies pusės citrinos sultis, suberkite prieskonių mišinį ir įtrinkite žąsį iš išorės ir vidaus. Įdėkite žąsį krūtine žemyn į kepimo maišą ir palikite marinuotis kambario temperatūroje. Marinuokite parą.
Paruoškite kopūstus. Smulkiai juos supjaustykite, sudėkite į indą ir užpilkite raudonojo vyno actu, obuolių sultimis arba raudonuoju vynu. Supilkite medų, uogienę, druską ir pipirus. Viską dėkite į šaldytuvą ir palikite per naktį marinuotis.
Kitą dieną smulkiai supjaustykite svogūną, pakepinkite jį, kol įgaus auksinį atspalvį. Į keptuvę suberkite kopūstus. Troškinkite apie 2 valandas ant mažos ugnies uždengę keptuvę dangčiu. Pabaigoje įdėkite sviesto.
Žąsį pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 180 laipsnių, ir kepkite maždaug 3 valandas. Prieš baigiant kepti apšlakstykite ją raudonuoju vynu. Kol žąsis kepa, o kopūstai troškinasi, galite pagaminti bulvių kukuliukų.
Nuplaukite bulves ir pasūdytame vandenyje išvirkite jas su lupenomis. Išvirusias nulupkite ir dar karštas sutrinkite. Leiskite atvėsti. Susmulkinkite petražoles ir sudėkite į bulvių masę. Taip pat pridėkite miltų, manų kruopų, kiaušinį ir smulkiai tarkuotą sūrį. Tuomet įtarkuokite šiek tiek muskato riešuto. Gautą tešlą padalinkite į 12 gabalėlių ir suformuokite iš jų kukuliukus. Dėkite į beveik verdantį vandenį ir virkite, kol kukuliukai iškils į paviršių.
