Valgyti ir dalintis. Atrodo tokiu principu gyvena Italijos pietuose įsikūrusio Bario gyventojai.
Jei praeiviams patinka iš jų virtuvės sklindantys kvapai, kodėl nepasidalinti? Bario Senamiestyje ne prie vieno namo durų stovi stalelis, ant kurio išrikiuoti stiklainiai su uogiene, paprikomis ar pomidorais.
Šeimininkui nereikia gaišti visos dienos, eiti į turgų ar atsistojus prie jo siūlyti savo gardėsių praeiviams. Namų duris ar užuolaidas jie praveria tik išgirdę, kad kas nors jau barškina stiklainius ar tarpusavyje aptarinėja jų turinį.
Sott’olio – vienu žodžiu stiklainių turinį apibūdina jų šeimininkai. Apulijos regione – tai populiariausias daržovių marinavimo būdas. Savo užaugintus baklažanus, artišokus, svogūnus ar paprikas italai užpila šviežiu alyvuogių aliejumi ir actu. Po kelių mėnesių taip paruoštos daržovės tampa puikiu užkandžiu prieš sočius pietus.
Iš Senamiesčio gyventojų gatvėse galima įsigyti saulėje džiovintų pomidorų ir ką tik pagamintų ausyčių formos makaronų orecchiette. Mažąsias ausytes vietos užeigų šeimininkai paprastai patiekia su brokolių ir česnakų padažu arba rikotos sūriu, šviežiais pomidorais ir įvairiomis jūros gėrybėmis.
Mažų parduotuvių su šviežiais makaronais, ką tik iškepta duona ir tradiciniais mažyčiais riestainiais taralli Apulijos regiono sostinės centre rasti lengviau nei prekybos centrą.
„Visi pagrindiniai produktai užauga žemėje, tai kam eiti į prekybos centrą“? – lyg susitarę kartoja dėl savo archeologinių radinių mažąja Roma vadinamo Apulijos Kanozos miestelio žemdirbiai.
Dėl palankaus klimato ir derlingų žemių jie jaučiasi labai savarankiški: patys spaudžia alyvuogių aliejų, įvairiais priedais gardina alyvuoges, o vynuogių derliaus užtenka ne tik vynams, bet ir pikantiškiems padažams.
„Kokybiškas maistas yra svarbiausia. Jei gerai nepavalgysi, neturėsi jėgų nieko dirbti ir gaminti“, – sakė Pasaulio italų bendruomenės „Pasaulis – tai menas, kultūra, maistas“ vadovas Giosue Gilberto di Molfetta.
Pilnaverte vaikų mityba besirūpinančios organizacijos vadovas įsitikinęs, jog žinias apie sveiką maistą galima skleisti ir per turizmą: „mūsų regione apsilankę ir su mūsų virtuve susipažinę svečiai žinias gali pritaikyti ir savo šalyse. O jei dėl geografinių sąlygų neįmanoma užsiauginti kai kurių produktų, jų galima atsivežti iš Italijos“.
Apulijos Kanozos žemdirbių pasididžiavimas – užrištą maišelį primenantis sūris burrata. Vos įsmeigus šakutę, lėkštėje pasklinda tiršta, burnoje tirpstanti masė.
Rikotos sūrius šeimininkės gardina vynuogių uogiene ir iš jų padarytais padažais. Vyniotinį primenanti dvispalvė duona kasdien gardžiais valgiais besimėgaujantiems vaikams primena, kad Italijos istorijoje buvo ir sunkių laikotarpių: duona ne visada buvo balta.
„Šie produktai kai kam gal atrodo gurmaniški, bet mes juos valgome kiekvieną dieną. Mes iš tiesų daug valgome, bet nesame stori, nes visas maistas – natūralus“, – šypsojosi pati sūrius bei rankų darbo saldainius gaminanti, sveiku maistu prekiaujančios bendrovės vadybininkė Ileana Jugubete.
