Skaniai pavalgyti mėgstanti atlikėja neslėpė, kad jai smagu sukinėtis virtuvėje ruošiant maistą ir klausantis geros muzikos, rašo „TV antena“.
„Ruošdama valgį atsipalaiduoju. Šį procesą visada stebi mano katinas Džekas. Jis kaskart sugeba išsiprašyti skanesnio kąsnelio“, – šypsojosi J.Leitaitė.
– Receptų knygų jūsų virtuvėje galima rasti? Ar jų dairotės internete?
– Receptų knygų turiu labai daug. Kartais jas pavartau tiesiog iš įdomumo. Smalsu sužinoti, kaip valgį ruošdavo, tarkime, prieškarinėje Lietuvoje. Taip pat įdomu paskaityti apie egzotiškų šalių patiekalus. Vis dėlto šiais receptais naudojuosi retai. Kur kas maloniau ruošti patiekalus prisimenant, kaip tai darė mano mamytė ar tetos.
Dažniausiai virtuvėje improvizuoju. To daryti nebijau, nes žinau, kad gerus produktus sunku sugadinti. Nebent šeimininkė būtų visai be fantazijos.
– Kas svarbiausia ruošiant valgį?
– Svarbiausia, kad maistas būtų skanus. Taip pat svarbu, kad produktai, iš kurių ruošiamas patiekalas, būtų aukščiausios kokybės. Produktus beveik visada perku ūkininkų turguje.
Koncertuodama kaime visada paklausiu, ar kas nors aplinkui augina vištas, antis arba žąsis. Jeigu tokių atsiranda, perku naminių kiaušinių, paukščių.
Aišku, dažnai pirkinių krepšyje atsiduria rūkyti ar sūdyti lašiniai, duona.
– Ar turite patiekalų, kuriuos labiausiai mėgstate ruošti?
– Tai koldūnai, kuriems mėsą perku vienoje Vilniaus turgavietėje. Jautienos, avienos ir kiaulienos faršas turi būti paruoštas iš geros turguje pirktos mėsos. Dažniausiai dedu lygiomis dalimis jautienos, avienos ir riebios kiaulienos. Mėsą pati sumalu ir pagardinu daugybe įvairių prieskonių.
Paprastai koldūnų tešlai naudoju naminius kiaušinius.
Vaikai dažnai prašo paruošti daugiau koldūnų ir juos užšaldyti, kad kada panorėję galėtų išsivirti ir valgyti su spirgučių padažu.
Dar labai mėgstu žuvis, dažniausiai jas perku gyvas. Ypač skanią pavyksta išvirti sriubą iš karpių. Karpiai gardūs ir įdaryti.
– Ar yra produktas, kurio už jokius pinigus negalėtumėte įsidėti į burną?
– Virto svogūno. Svogūnais skaninu sriubą ar šaltieną, bet dažniausiai įvynioju į marlės skiautę, o paskui išmetu, kad joks gabalėlis neplaukiotų. Į faršą svogūnų nededu, nes naudoju česnakus. Žalius svogūnus valgau tik su namine duona, lašiniais, agurkais arba pomidorais.
– Kokių egzotiškų patiekalų esate ragavusi?
– Labai patinka japonų maistas. Teko ragauti ir kitokios egzotikos, tačiau skėrių ar sliekų valgyti negalėčiau. Jie man neatrodo skanūs.
– Be kokio patiekalo jūsų namuose neįsivaizduojama šventinė vakarienė?
– Be kimštų ančių arba žąsų kaklelių. Prieš didžiąsias metų šventes griežtai laikausi pasninko – 40 dienų prieš Velykas ir 24 prieš Kalėdas nevalgau mėsos.
Jos skonio, žinoma, labai pasiilgstu, todėl atėjusios šventės maisto prasme tampa dar svarbesnės.
Tuomet įdarau kokią nors žuvį, valgau kimštus paukščių kaklelius, verdu šaltieną su turguje pirktais stipriais kaip dinamitas krienais.
– Ar turite patiekalą, kuris gelbsti nuo peršalimo ligų, saugo balsą?
– Tai sultinys, kurį juokaudama vadinu „Penicilinu“. Jį verdu iš naminės vištos ir daržovių, pagardinu druska ir cukrumi.
Toks sultinys sotus, skanus ir naudingas sveikatai. Tuo įsitikinau per šalčius ar darganą.
Literatūros klasiko Šolomo Aleichemo apsakymuose skaičiau, kad anksčiau ligoniui tai būdavo pirmas vaistas, o pagimdžiusioms moterims jo duodavo tris kartus per dieną, kad greičiau grįžtų jėgos.
Vištienos sultinys „Penicilinas“
Reikės:
ketvirčio naminės vištos,
morkos,
svogūno,
česnakų,
laurų lapelių,
kvapiųjų pipirų,
žiupsnio druskos,
1 šaukštelio cukraus.
Į šaltą vandenį įdėkite ketvirtį naminės vištos. Virkite nugriebdami putas. Po maždaug pusvalandžio sudėkite pjaustytą morką, svogūną, česnakus, laurų lapelius, pipirus ir virkite dar apie valandą.
Pasūdykite, pagardinkite cukrumi. Sultinį perkoškite ir gerkite kaip arbatą. Prie jo tinka džiūvėsiai.
Naminės vištos mėsa įprastai būna kieta, todėl ją geriausia sumalti ir panaudoti kaip lietinių blynų įdarą.
