Pirmą kartą aktorius garsių koldūnų paragavo daugiau nei prieš dešimt metų, kai Tekančios Saulės šalyje lankėsi kartu su kitais lietuvių scenos meistrais.
„Mano gomurys džiaugiasi. Galiu tik padėkoti tiems žmonėms, kurie japonišką maistą ėmė gaminti Vilniuje. Linkiu, kad senamiesčio širdyje kuo ilgiau gyvuotų japoniškų valgių salelė, nes mus vis dar supa cepelinai“, – juokavo R.Rudokas. ta Susižavėjęs tradiciniais japoniškais valgiais aktorius tikino, kad tai – sotus maistas, nes lieka prikimštas ne tik skrandis, bet pasidžiaugia ir akys.
„Nereikia maisto daug, reikia tik gardžių ir kokybiškų patiekalų“, – tikino R.Rudokas.
Aktoriaus mitybos taisyklė, kuri nesikeičia daug metų – valgyti tada, kai yra laiko. Dažnai jis valgo po 21 valandos, kai būna grįžęs namo. R.Rudokas pripratęs prie tokio gyvenimo ritmo, nes anksčiau nebūna laiko prisėsti prie stalo. Jokios dietos nepripažįstantis aktorius neabejojo, kad geriausias patarėjas – alkis.
R.Rudokas nėra vegetaras, todėl jam patiko japoniški koldūnai, kurių bare galima pasirinkti net kelių rūšių: su kiaulienos, antienos, daržovių ar krevečių įdaru.
„Gyoza“ bare apsilankęs Japonijos ambasados Lietuvoje atstovas Hiroki Takayama nustebo, išvydęs originalią virtuvės įrangą, kuri atkeliavo į Vilnių tiesiai iš Japonijos. Jam taip pat patiko virtos sojos pupelės, prie kurių ragaujama „Sapporo“ alaus, verdamo Japonijoje nuo 1876 metų.
Virtų pupelių užkandžiu japonai mėgaujasi daugelyje barų, kol virėjas ant keptuvės ruošia koldūnus. Virtos pupelės netukina, savo verte jos prilygsta mėsai ar žuviai, nes jose gausu baltymų.
Naujo restorano valgiaraštyje yra ir daugiau tradicinių japoniškų patiekalų, pavyzdžiui, raudonoji miso sriuba, kuri verdama iš džiovinto tuno gabaliukų, jūros dumblių, grybų, tofu sūrio, svogūnų laiškų.
Aštrių patiekalų mėgėjai čia gali paragauti fementuotų Pekino kopūstų (kimchi). Šis patiekalas mėgiamas ne tik Japonijoje, bet ir Pietų Korėjoje, iš kurios yra kilęs.
Užkandžio aitrumas priklauso nuo to, kiek ilgai fermentuojami kopūstų lapai. „Gyoza“ baro vadovas Mantas Petrauskas tikino, kad korėjiečiai ruošia Pekino kopūstus bent kelis mėnesius, todėl jie būnai labai aštrūs. Tačiau vilniečiams ruošiamas užkandis kur kas trumpiau – maždaug dvi savaites.
Gaivios yra ir jūros dumblių salotos (wakame). „Gyoza“ bare gaminami kai kurie patiekalai yra susiję net su prietarais, pavyzdžiui, vištienos užkandis (karaage). Yra net toks posakis, kad nė vienas japonas neišsiverčia be šio užkandžio – jei neparagauja, vadinasi, tą dieną jam nesiseks.
Mintis gaminti japoniškus patiekalus vilniečiui M.Petrauskui kilo po viešnagės Tokijuje 2015 metais. Tuo metu jis buvo Vilniuje įsikūrusio ISM vadybos ir ekonomikos universiteto ketvirto kurso studentas, turėjęs galimybę pasinaudoti mainų programa ir nuvykti į Japoniją. Bet jam nebuvo lengva patekti ten, kur gaminami garsieji koldūnai.
„Japonai nenoriai įsileidžia svetimšalius į restoranų virtuvę ir užsieniečiui įgyti jų pasitikėjimą nėra lengva. Japonai – vis dar labai uždara visuomenė“, – po viešnagės įvertino M.Petrauskas.
Svajodamas perkelti Tekančios Saulės šalies maisto gaminimo tradicijas į Lietuvą lietuvis suprato, kad tai turi būti ne sušiai, nes šis patiekalas dažnai būna pritaikytas europiečių skoniui.
Vilnietį kur kas labiau sužavėjo kasdienis japonų patiekalas giodzos. Šie koldūnai, kurie gali būti valgomi kartu su sriuba, Japonijoje yra populiaresni nei sušiai. Prie koldūnų ruošiamas užpilas iš sojų padažo, ryžių acto ir kelių lašų aitriųjų paprikų aliejaus. Japonai dažnai valgo koldūnus kartu su raudonąja miso sriuba, kuri vadinama ilgaamžiškumo paslaptimi.
Paragauti naujo restorano patiekalų užsuko taip pat televizijos laidų vedėjas Richardas Jonaitis, Kristinos Brazauskienės sūnus Ernestas Butrimas, verslininkai Ramūnas Dovydavičius, Darius Taraila, Tomas Brundza, Tomas Šalkauskas.
