„Aš kasdien pasimeldžiu už tėvą, nes viskas, ką šiandien turiu – jo recepto dėka“, – kanalui „Bloomberg“ prisipažino 46 metų japonė Tanaka Hiroe.
Jos verslas šiandien vertinamas 82 milijonais JAV dolerių. O jį ji pradėjo turėdama tik paprastą ranka rašytą receptą.
Kušikatsu (angl. kushikatsu, išvertus iš japonų kalbos – mėsa ant iešmelio) – tai ant iešmelio suverti mėsos ir daržovių gabalėliai, gruzdinti aliejuje ir valgomi su padažu. Jis itin populiarus Osakos gatvėse – ten, kur Tanaka augo.
Būtent šie iešmeliai buvo firminis Tanakos tėvo receptas, kurį ji prisimena nuo mažų dienų. Jos atmintyje įstrigę, kaip ilgai tėvas bandė ir ieškojo geriausio recepto, atsakingai rūpinosi aliejumi, padažu.
Tanakos teigimu, tėvas realizavo tai, ko nepadarė kiti: jis tikėjo ir įrodė, kad kepimas yra menas. Kad viskas turi derėti: aliejus, kepimo forma, padažas – ir viskas turi būti tinkama.
Kai tėvas mirė, Tanaka bandė pati pasigaminti kušikatsu, tačiau jai nepavyko. Norėdama daugiau pasiekti kulinarijoje, metė administratorės darbą ir įsidarbino pas vieno populiaraus Osakos baro savininką Nuki.
Pirmieji jos bandymai pasigaminti vaikystės patiekalą buvo niekam tikę.
Kai Nuki persikėlė į Tokiją, iš paskos atsekė ir Tanaka. Naujame restorane Nuki leido jai vėl bandyti pagaminti kušikatsu, nors ir nebuvo sužavėtas tokiu jos pasirinkimu.
Tačiau net ir profesionalų pagalba nepadėjo Tanakai išgauti gero skonio. Po kelių metų pastangų ji nutarė, kad firminis jos tėvo patiekalas mirė kartu su juo.
„Pagaminti jį nebuvo taip paprasta, kaip maniau. Pradėjau manyti, kad man niekada nepavyks“, – prisiminė Tanaka.
Susiję straipsniai
Tuomet reikalai pajudėjo dar blogesne kryptimi: prasidėjus pasaulinei finansų krizei, Nuki teko uždaryti restoraną.
Tanaka nenorėjo trauktis iš restoranų pasaulio. Ji pasisiūlė skolintis pinigų, kad galėtų pradėti verslą jos vardu. Vis tik bendraminčių pora jau buvo pripažinusi, kad laikas atsitraukti ir vėliau imtis kažko naujo.
Štai tada Tanaka ir atrado tėvo receptą, gulėjusį dėžutėje su prisiminimų atvirukais ir nuotraukomis.
Nei Tanaka, nei Nuki neįsivaizdavo, ko gali tikėtis gamindami pagal instrukcijas, kurios buvo daugybę kartų koreguotos.
„Tai nebuvo atradimas, ant kurio būtų parašyta: „Sėkmė garantuota“, – prisiminė Nuki.
Tačiau išbandžius paaiškėjo, kad receptas – puikus. „O jo skonis priminė to užkandžio skonį, kurį gamino mano tėvas“, – sakė Tanaka.
Nuki, tapęs kušikatsu fanu, nutarė paskutinį kartą pabandyti užkariauti Tokiją. Susiradęs nedidelę pigią vietą Tokijo centre įsirengė virtuvėlę ir pastatė keletą staliukų.
Nors vieta buvo toli nuo prekybos centrų, užkandis greitai tapo populiariu. Jų pačių nuostabai, gandas apie kušikatsu sklido lyg virusas.
Lankytojai veržte veržėsi, teko pastatyti papildomų stalelių, o dėl gaustybės lankytojų dviračių prie parduotuvėlės nuolat skundėsi kaimynai.
Greitą, sotų ir skanų patiekalą itin pamėgo japonai, ieškantys užkandžio per pietų pertrauką.
Šiandien kompanija, dirbanti franšizės principu, turi 146 prekybos punktus Japonijoje ir vieną Havajuose.
Štai kaip gyvenimą gali pakeisti paprastas ranka rašytas receptas.