Visi tie, kas iki šiol tekilos neįsivaizdavo be druskos lyžtelėjimo nuo rankos ir užkandimo citrinos griežinėliu, paprasčiausiai niekada nesusimąstė, kad gali būti ir kitaip.
Patikėkite – gali! Tai mums perduoda meksikiečiai.
Turistinė tekila
Neseniai iš Meksikos grįžęs vieno pirmųjų Vilniuje gastrobarų „Dirty Duck“ ir kokteilių baro „Paparazzi“ bendraturtis Eduardas Orlovskij, lankydamasis gimtajame tekilos krašte, nepraleido progos vietinių pasiteirauti apie šio gėrimo kultūrą.
„Jie man atsakė tiesiai šviesiai – tekilos gėrimas iš stikliukų, druskos laižymas ir užkandžiavimas citrina tėra nesąmonė, skirta turistams“, – pasakojo E.Orlovskij.
Anot jo, meksikiečiai mieliau renkasi tekilą, kurią sudaro 100 proc. tekilinių agavų, o gėrimas brandintas daugiau nei porą mėnesių.
„Didžioji dalis tekilos, kurią galima rasti Lietuvoje, meksikiečių nėra labai vertinama. Dažniausiai mūsų šalies parduotuvėse ar baruose išvysti galima tekilą, kurios sudėtyje yra tik apie 51 proc. agavų. Visa kita – papildomos sudedamosios dalys, cukrus ir panašiai“, – aiškino pašnekovas.
Jo teigimu, pradedant pažintį su tekila vertėtų atsiminti, kad šį gėrimą reikėtų ragauti neatšaldytą ir gurkšnoti jį iš tulpės žiedo formos taurės, kuri, beje, yra oficiali tekilos taurė.
„Prieš degustuojant tekilą būtų gerai išsklaidyti gajų mitą, neva ji gaminama iš kaktusų. Tai yra visiška netiesa. Tekilos pagrindas – mėlynųjų agavų vaisiai“, – pabrėžė E.Orlovskij.
4 tekilos rūšys: kuo jos skiriasi?
Pašnekovo teigimu, galima išskirti 4 pagrindines tekilos rūšis. Kai kurias iš jų turėtų palankiai įvertinti net ir įgudę gėrimų gurmanai.
Pirmoji – blanco (baltoji, kaina – nuo maždaug 10 EUR), plata arba silver (sidabrinė) – jauna, brandinta vos iki dviejų mėnesių, skaidri tekila. Į butelius išpilstoma iškart po distiliacijos.
Antroji rūšis – oro (auksinė, kaina – nuo maždaug 10 EUR), taip pat jauna, beveik nebrandinta tekila, į kurią gamintojas įmaišo karamelės, fruktozės, glicerino ir kitų priedų, kad gėrimo skonis ir spalva taptų kuo panašesnė į brandintos tekilos.
Trečioji – tai reposado tekila (kaina – apie 30–50 EUR). Gamintojai ją ąžuolinėse statinėse brandina nuo 2 iki 12 mėn. Ši rūšis išsiskiria tuo, kad yra sūriausia iš visų tekilų.
„Tai – viduriukas tarp baltosios (nebrandintos) tekilos, kuri, mano įsitikinimu, tinka tik kokteiliams, ir ilgiau brandintos anejo tekilos. Meksikiečių teigimu, reposado tekila daugiausia dėmesio turėtų sulaukti už jų šalies ribų“, – pasakojo E.Orlovskij.
Ketvirtoji, jau minėta – anejo, kitaip tariant – brandinta (kaina – apie 50 EUR). Šiai kategorijai priskiriama tekila savo laiko laukia mažiausiai 2 metus, bet ne daugiau nei trejus metus. Brandinti naudojamos ąžuolo statinės, kuriose prieš tai buvo laikomas burbonas.
„Dėl šios priežasties atsiranda pavojus, kad tekilai būdingą agavų poskonį užgoš vanilė ir kokosai, todėl gamintojai privalo būti labai atidūs ir preciziškai sekti gamybos procesą. Tinkamai subrandinta anejo tekila pasižymi subtiliomis ąžuolo, vanilės, juodųjų pipirų ir žolės natomis“, – nurodė tekilos žinovas E.Orlovskij.
Anejo tekilos kategorijai taip pat priklauso extra anejo (vidutinė kaina – apie 70 EUR). Ją pasauliui gamintojai pristatė vos 2006 m. Pasak žinovų, tai įrodymas, kad tekila pagaliau užėmė garbingą vietą prabangių gėrimų elite.
„Extra anejo tekila ąžuolinėse statinėse brandinama ne mažiau nei trejus metus, o dažniausiai ir ilgiau. Kartais gėrimo laukiama net šešetą metų.
Ši tekilos rūšis ypač mėgstama JAV, kurios, beje, yra didžiausias tekilos importuotojas pasaulyje. Extra anejo tekilai būdingi ąžuolo, juodųjų pipirų, lapų ir karamelės poskoniai, – nurodė E. Orlovskij ir pridūrė – Kai tiek įdedama darbo ir pastangų, būtų tikra nuodėmė gėrimą ir subalansuotą jo skonį gadinti druska ar kitokiais priedais.“
Tai puikiausiai supranta meksikiečiai, kurie, pasak pašnekovo, dažniausiai tekilą geria iš taurių, neskiestą, panašiai kaip viskį. Tik taip galima tinkamai įvertinti aromatą ir visą gėrimo skonių paletę.
„Aišku, jeigu gersi pačią pigiausią tekilą – blanco, kuri pasižymi baltųjų pipirų, žolės ir benzino skoniais, greičiausiai tikrai norėsis mesti į burną citriną su druska“, – šypsodamasis svarstė pašnekovas.
Lietuvoje – ribotas tekilos pasirinkimas
Statista.com duomenimis, vidutiniškai per metus kiekvienas pilnametis meksikietis išgeria daugiau nei pusę litro tekilos.
E.Orlovskij teigimu, net plika akimi stebint Meksikos baruose vykstantį gyvenimą buvo akivaizdu – vietiniai tikrai mėgsta šį gėrimą ir noriai išbando įvairias jo rūšis bei pavadinimus.
„Rinktis Meksikoje tikrai yra iš ko. Skaičiuojama, kad ten yra daugiau nei 100 tekilos daryklų. Visos jos kartu sudėjus gamina daugiau nei 900 įvairių prekių ženklų tekilą arba per 2 000 tekilos pavadinimų.
Kaip ir šampanas, tikra tekila laikomi tie gėrimai, kurie buvo pagaminti Meksikoje, o konkrečiau – Tekilos miesto apylinkėse, Chalisko valstijoje bei Gvanachuato, Mičoakano, Tamaulipaso ir Najarito valstijų regionuose“, – pabrėžė E.Orlovskij.
Nors tekilos rūšių ir pavadinimų yra daug, Lietuvos rinkoje šio gėrimo įvairovė menka.
Pasiteiravus pašnekovo, kodėl yra susiklosčiusi tokia situacija, šis tikino: „Lietuviai, kaip ir daugelis kitų šalių gyventojų, tekilą nori išlenkti užkąsdami druska ir citrina. Apie tai, kad tekila būna brandinama, apskritai žino vienetai.
Dėl to nėra ir poreikio, o jei jis menkas – importuotojams irgi neapsimoka investuoti ir vežti brangų gėrimą, kurio niekas nežino. Pavyzdžiui, degustacijai Lietuvos rinkoje ieškojau anejo tekilos. Mano nuostabai, radau vos vieną tiekėją“, – tikino pašnekovas.
Kalbėdamas apie tekilos populiarumą įvairiose šalyse, E.Orlovskij išskyrė įdomų faktą. Pasirodo, Latvija yra 12-oje vietoje pasaulyje pagal importuojamos tekilos kiekį.
Kodėl kaimyninė šalis taip išsiskiria šiame kontekste, pašnekovas negalėjo paaiškinti. Tačiau tikino manantis, kad mūsų šalyje tiesiog stinga žinovų, kurie galėtų supažindinti žmones su tekilos gamyba, kultūra ir svarbiais niuansais.
„Savo laiku viskio srityje atsirado entuziastų, kurie prisiėmė tą misiją ir nešė viskio kultūros vėliavą, švietė ir mokė žmones.
Labai reikėtų žmonių, kurie supažindintų ir su tekila, kuri, mano įsitikinimu, ne ką mažiau intriguojantis, įdomus ir skonio receptorius jaudinantis gėrimas nei prabangus viskis“, – sakė E.Orlovskij.
