Nors kiniška virtuvė jo skoniui išties artima, be tradicinių lietuviškų patiekalų – kugelio, balandėlių, keptų bulvių su kefyru ar cepelinų – jis neištvertų.
Nuo darbo valgykloje iki nuosavo restorano
Pirmuosius savo kulinarinius bandymus Aurimas atsimena dar tėvų namuose, o rimtai gaminti jis pradėjo prieš šešerius metus, kuomet baigė maisto technologijų studijas.
„Baigęs mokslus ieškojau darbo, nes buvo labai svarbu įgauti patirties - juk darbdaviams vien tik mano turimų žinių nepakanka. Pasitaikė proga įsidarbinti lietuvių-kinų valgykloje, kurioje reikėjo technologo.
Valgykloje dirbo ne tik lietuviai, bet ir kinai. Kaip įprasta, kiekvienas turėjome savo pareigybes, tačiau savaime žingsnis po žingsnio mokiausi kiniškos virtuvės paslapčių. Buvau netgi kelis patiekalus nužiūrėjęs (juokiasi). Ir nors pirmieji bandymai nebuvo idealūs, skonį pavyko išgauti panašų“, – prisimena Aurimas.
Vėliau taip jau susiklostė, kad kinas paliko darbo vietą, o Aurimui Kaune teko pasimokyti Tolimųjų Rytų virtuvės vingrybių. Ir jam puikiai sekėsi! O po beveik pusantrų metų darbo valgykloje Aurimas sumanė pats atidaryti kinų restoraną.
„Šį bei tą jau mokėjau, o ir konkurencijos nebuvo, atrodė, laisva niša rinkoje, tad kodėl nepabandžius? Įkūriau įmonę, susiradau patalpas ir štai sėkmingai dirbame“, – šypsosi pašnekovas.
Aurimas pasakoja, jog naujai atsidariusio restorano komandoje darbavosi ir kinai, tačiau aplankius sunkmečiui teko jų atsisakyti.
„Tuo metu restorane intensyviai sukau sušius, todėl pats neturėjau progos mokytis iš kinų, tą darė mano žmona Gintarė, kuri žinias perdavė man. Kinų virtuvėje yra tokių cinkelių, kurių kartais nežinai, tačiau laikui bėgant išmoksti. Na, o aš nebūsiu aš, jei kažko nepatobulinsiu. Neretai pajuokauju, jog kartais man pavyksta pagaminti kur kas skanesnį patiekalą lietuviškai burnai nei pagamina kinai.
Tiesa, priimdamas žmones dirbti niekada nesigėdijau to, kad jie moka kažką geriau už mane. Pareigos yra pareigos, o žinios ir patirtis – visai kas kita. Man malonu semtis žinių iš tų, kurie žino daugiau, ir man malonu, kai žinių semiasi iš manęs“, – sako Aurimas.
Darbe – kiniška virtuvė, namuose – lietuviška
„Kinų virtuvės patiekalus dažniausiai gaminu tik darbo vietoje. Darbas yra darbas, todėl gaminti namuose praktiškai nelieka nei noro, nei jėgų. Bet jei jau gaminu, tai gaunasi puikiai“, – juokiasi Aurimas.
Anot jo, namų virtuvė yra žmonos Gintarės erdvė, ji ten dažniausiai ir sukasi, mat jai, kaip ir Aurimui, maisto ruošimas – viena maloniausių veiklų, o ir minėtieji lietuviški patiekalai – žmonos nuopelnas.
Prakalbus apie tai, kuo ypatingi kinų patiekalai, Aurimas sako, kad jie ne tik sveiki, nes terminis apdorojimas yra trumpas, todėl daržovės išsaugo daug vitaminų bei kitų maistingų medžiagų, bet ir greitai paruošiami.
„Dienos pietums mes galime pasiūlyti net dvidešimt šešis patiekalus, nes gaminame iš karto, nėra nieko paruošta iš anksto“, – pasakoja pašnekovas.
Turbūt kiekvienas galėtume įvardinti bent po vieną produktą, kurio negalime pakęsti, Aurimas – ne išimtis.
„Galiu vadinti save visaėdžiu. Salotos, mėsa, žuvis, tarakonai, lervos, krabai – viskas yra priimtina, nes norisi išbandyti kažką naujo, paįvairinti maisto racioną. Yra tik keli dalykėliai, kurių negaliu pakęsti, tai – pelėsinis sūris, verdančių kiaulės taukų ir nerafinuoto saulėgrąžų aliejaus kvapas bei avokadas salotose“, – šypteli pašnekovas.
O štai pasidomėjus, koks patiekalas Aurimui skaniausias, savo atsakymu jis tiesiog pribloškia. Tai – šalti kotletai su duona.
„Jei dar šiek tiek majonezo, tai tiesiog nerealu (juokiasi)… Taip pat labai mėgstu naminius mėsainius“, – priduria pašnekovas, o žmona tarsteli, jog norint po sunkios darbo dienos nustebinti vyrą, tereikia dieną iškepti kotletų, kad vakare jie būtų ataušę.
Pasidomėjus, ką apie tai mano Aurimas, paaiškėja, jog jis šiam teiginiui pritaria.
„Geriausi kulinarai yra vyrai. Pirmiausia todėl, kad kalbant apie darbo aplinką vyrai virtuvėje nesipyksta, nėra konkurencijos, ir jie – kur kas ištvermingesni. Tuo tarpu moterys nuolat tarpusavyje konkuruoja, ginčijasi“, – juokiasi pašnekovas.
Na, o paklausus, ką kiekvienas vyras tiesiog privalo mokėti pagaminti, Aurimas turi tvirtą nuomonę – kiaušinienę ir šaltibarščius.
„Kad ir koks nevykęs vyras būtų, jis kiaušinienę turi mokėti iškepti“, – juokiasi pašnekovas.
Saldžiosios bulvės su sūriu (1porcija)
Reikės:
1 saldžiosios bulvės,
sūrio (pagal skonį),
2 a. š. kario pastos,
2–3 juostelių rūkytos šoninės,
2 šaukštų grietinės arba natūralaus jogurto,
druskos,
mėgstamų žalumynų.
Bulvę gerai nuplauti, įvynioti į maistinę plėvelę ir 5 min. pakaitinti mikrobangų krosnelėje, galima ir orkaitėje, tik laikas truputį ilgesnis.
Suminkštėjusią bulvę perpjauti pusiau, vidinę dalį paspausti šakute, kad plotas padidėtų ir galėtume pridėti daugiau ingredientų.
Visą bulvę padruskinti. Vidinę pusę patepti su kario pasta (jei nemėgstate kario, galima naudoti pesto, pomidorų, BBQ padažą). Sudėti mėgstamo sūrio, Aurimas naudoja fermentinį sūrį ir mocarelą, įdėti į mikrobangų krosnelę ar į įkaitintą orkaitę ir pakepti, kol sūris išsilydys.
Tuo tarpu smulkiai susipjaustyti šoninę ir pakepinti. Ant sūrio uždėti po šaukštą grietinės, pabarstyti kepta šonine ir žalumynais. Skanaus!
Gaivios salotos
Reikės:
Įvairių daržovių: brokolio, paprikos, ridikėlių, raudonojo svogūno.
Padažui:
saujelės šviežių bazilikų,
1–2 skiltelių česnakų,
½ citrinos,
2–3 šaukštų alyvuogių aliejaus,
5–6 šaukštų natūralaus jogurto,
druskos.
Visus padažo ingredientus sudėti į smulkintuvą, dėti pagal skonį. Daržoves susipjaustyti norimo dydžio
gabalėliais, užpilti padažu ir išmaišyti. Skanaus!
Taip pat Aurimas dalijasi su Jumis, mieli skaitytojai, ir vienu populiariausių jo kavinės patiekalų, bei pateikia paprastesnį jo variantą, kadangi originalus gana sudėtingas ir reikalauja tokių ingredientų, kurių įprastam prekybos centre nėra.
Jautiena su bambukais (2 porcijos)
Reikės:
300 g jautienos kumpio ar nugarinės,
200 g morkų,
150 g paprikos,
100 g bambukų ūglių juostelių,
3–5 skiltelių česnakų,
nykščio dydžio imbiero gabalėlio,
3–5 xianggu grybų (džiovintų),
1 stiklinės vandens,
100 g sojų padažo,
1–2 šaukštų krakmolo,
saujelės porų,
norint aštriai galima dėti aitriųjų pipirų.
Jautieną supjaustyti nedidelėmis plonomis plokštelėmis. Morkas supjaustyti plonai, paprikas 1 cm kubeliais. Grybus užpilti verdančiu vandeniu, išbrinkus po kokių 5 min. supjaustyti griežinėliais (jei nemėgstate grybų, galite jų nenaudoti).
Į gilią įkaitintą keptuvę ar puodą supilti vandenį, sojų padažą, sudėti mėsą, morkas ir pavirti 5 min., suberti paprikas, bambukų ūglius, grybus, pjaustytus smulkiai česnakus ir imbierą, dar patroškinti 5 min.
Pagal skonį dėti sojų padažą, česnaką ir imbierą. Baigus troškinti supilti šaltame vandenyje išmaišytą krakmolą, užberti pjaustytų porų, išmaišyti ir patiekti. Skanaus!
Sriuba su vištiena, pomidorais ir kiaušiniu (3 porcijos)
Reikės:
0,5 l vandens, 0,5l natūralaus vištienos sultinio arba 1 l vandens ir 2 kubelių sultinio,
300 g vištienos krūtinėlės,
2–3 pomidorų,
3 kiaušinių,
druskos,
pipirų,
1 šaukšto smulkintų porų.
Vištieną supjaustyti mažais gabaliukais, plokštelėm ar kubeliais, suberti į vandenį su sultiniu, po užvirimo pavirti 5 min. Sudėti kubeliais pjaustytus pomidorus, pipirų, jei reikia druskos. Kiaušinius įmušti į dubenėlį, išplakti ir supilti į sriubą, pamaišyti, suberti porus.
