Pirmoji mūsų pasirinkta vieta rezervuota, tad tenka pasukti galvas, kur dar galime apsilankyti.
Nežinau kodėl, bet prisimenu „The Old Green House“, pro kurį dažnai praeinu, bet niekada neužeinu.
Paaiškėja, kad jį norėjau aplankyti ne vienas, tad visi patraukiame link L.Stuokos-Gucevičiaus gatvės. Ne tik patraukiame, bet dar ir eidami paskambiname norėdami rezervuoti staliuką ar bent sužinoti, ar dar yra vietos - visgi penktadienis.
Po trumpo pokalbio su personalu draugas lieka kiek suglumęs: jam ne tik pasakė, kad nieko nereikia rezervuoti, bet tai padarė su šypsena (lengva juoko forma). Ar tai buvo ženklas? Turbūt.
Atėję pirmiausia pamatome didžiulę erdvę. Tiesą sakant, iš išorės aš visada čia įsivaizdavau jaukų ir mažą restoranėlį, o pasirodo – čia ir gedulingus pietus, ir vestuves kokiems dviems šimtams žmonių galima kelti.
Pakylame į antrąjį aukštą – padvelkia retro prabanga. Oda, senoviniai baldai. Na, interjeras nėra mano mėgstamo stiliaus, bet tai skonio reikalas – bent jau į restoraną panašu.
Aptarnavimui jokių priekaištų neturiu. Tiek bendravimas, tiek greitis – tinkamo lygmens, tad mums patiko. Gal mums tiesiog pasisekė?
Nes žmonių ten lyg Černobilyje – vos keli turistai. Vėliau pasiskaičiau žmonių atsiliepimus apie šią vietą ir supratau, kad kitiems ne taip pasiseka (ypač kai tuos didžiuosius stalus užsėda turistai, vestuvių ar gedulingų pietų dalyviai.
Užteks gerų žodžių? Eikime prie reikalo – užsakome maistą.
Viena meniu dalis skirta lietuviškai virtuvei: cepelinai, bulviniai blynai ir pan. Kitoje galima rinktis iš mėsos, žuvies ir pan. patiekalų.
Viską ištyrinėję užsisakome alaus, keptos duonos su sūriu (2,90 EUR), didžkukulių su mėsa (5,50 EUR), karamelizuotų šonkauliukų (11,90 EUR), prie jų – grilyje keptų daržovių (2,20 EUR), klasikinį krembriulė (3,80 EUR).
Man vis dar sunku vertinti kainas, nes po euro įvedimo dažnai jautiesi kaip jūroje. Vieną akimirką atrodo – „O! Kaip pigu!”, kitą akimirką suvoki, kad šonkauliukai su garnyru kainuoja maždaug 49 litus, o cepelinai – maždaug 19? Tokiais atvejais lieka tik laukti ir tikėtis kažko gero.
Kai ant stalo atkeliauja alus Belmonto bokaluose, mane ima kamuoti negera nuojauta.
Bet kepta duona kiek apramina – traški, su maloniai švelniu sūrio padažu. Ji patinka visiems ir gali varžytis su draugų užsakytu itališku užkandžiu (6,7 EUR), kuris buvo tiesiog užkandis. Be jokios paslapties ar įdomaus skonio (nesakau, kad buvo blogai, ypač melionas su kumpiu, bet…).
Ir tada atkeliauja mano šonkauliukai, kurie sudėjus su daržovėmis kainuoja 14,1 EUR. Pažiūriu – gražu. Pažiūriu į kitų patiekalus – irgi gražu. Viskas bus gerai?
Vieną sekundę susimąstau – kur gi tos mano daržovės, keptos grilyje? Pakeliu šonkauliukus ir randu dvi baklažano riekeles, morkytę, pusę svogūno, 1/8 paprikos ir vieną pievagrybį… Jūs juokaujate? Žinau, kad nejuokaujate, bet noriu dar kartą paklausti: jūs juokaujate?
Pradedu valgyti šonkauliukus. Kur žadėta glazūra? Ir kodėl aš tikėjausi, kad jie bus kepti grilyje? Nes skonis – kaip ką tik išimtų iš orkaitės (gerai, kad ne mikrobangų krosnelės, turinčios grilio funkciją).
Kodėl neparašėte, kad tai rozmarinų skonio šonkauliukai? Nes kito skonio nepajutau. Net nepasakyčiau, kad jie iš viso turėjo skonį. Tik riebalai ir rozmarinas. O taip tikėjausi salstelėjusios BBQ glazūros ir mėsos skonio simbiozės. O ir pačios mėsos nelabai buvo – daug smulkių kauliukų su keliais gramais mėsos. Likau alkanas.
Kaip vertinu? 1 iš 10. Pasigaminkite namuose šonkauliukus pagal pirmą pasitaikiusį receptą, ir sveikinu – jūs pagaminote geriau.
Bet gal kitų maistas buvo geresnis?
Paragauju žmonos cepelinų. Ar tikrai restoranas pats ruošia jų tarkius? Nes mums pasirodė, kad jie iš kažkokių ruošinių. Vietomis lyg ir valgomi, vietomis – sausi, lyg vandens negavę.
Tai gal Cezario salotos (5,9 EUR) geriau? Na, jos nėra labai peiktinos, bet iki susižavėjimo taip pat labai toli.
Grilyje kepta lašiša su citrininiu padažu ir šviežių daržovių garnyras (11,30 + 1,40 EUR)? Lašiša sausa, skonis - šiaip sau, kaip ir padažo.
Galiausiai ragaujame žmonos mėgstamiausio deserto – krembriulė. Neapsigaukite - jis yra jos mėgstamiausias apskritai, o ne šioje vietoje.
Krembriulė ne toks tragiškas, bet užsimerkęs galiu išvardinti bent 10 vietų, kur jis ir pigesnis, ir geresnis. Šis buvo kažkokios keistos konsistencijos, lyg plakta piurė, o ne krembriulė. Labai silpnai išreikšta vanilė…
Po vakarienės pagalvoju – kiek gerų vietų mes praėjome judėdami link „The Old Green House”... Šio įrašo neturėjo būti. Kaip aš norėčiau, kad nebūtų, kad būtume patekę į pačią pirmąją vietą ar būtume pravėrę kitas duris.
Vertinimas: 3 iš 10 (už aptarnavimą)
Kaina: vakarienė dviems atsiėjo 32,10 EUR
