Dabar Melnragėje, prie ties šiauriniu Klaipėdos molu esančios automobilių stovėjimo aikštelės, atsidarė nedidelė, bet jauki kavinė, pro kurios plačius langus atsiveria nuostabus vaizdas į jūrą.
Atvažiavus prie molo pirmiausia į akis krito žodžiai – „Ateik Ateik“. Taip vadinasi ši įstaiga.
Susižvalgėme su fotografu: „Jeigu jau taip vilioja, kodėl gi neužeiti?“
Tada, prieš dvi savaites, pajūryje siaučiant stiprokam vėjui, tapome vienais pirmųjų šios kavinės klientų.
Bevalgant ledus ir begeriant kavą užsimezgė pokalbis su čia pat buvusiomis kavinės steigėja Guoda Steigvilaite (20 m.) ir jos mama Audrone Steigviliene (47 m.).
„Oficialaus atidarymo dar nebuvo. Jam tik ruošiamės. Tad čia dar matote ne viską, ką esame suplanavę“, – paaiškino Guoda.
Pasirodo, viskas prasidėjo nuo prekybos kava. Mat prieš 2-3 metus Guoda maždaug toje pat vietoje, kur dabar atidarė kavinę-barą, iš nedidelio automobilio prekiaudavo kava.
Pirkdami kavą žmonės vis paklausdavo: „Ko galima įsigyti dar?“ Tada Guodai ir kilo mintis, kad šioje vietoje būtų neblogai atidaryti kavinę.
Jai pritarė ir draugai, su kuriais ten pat susitikdavo išgerti kavos. Visi vienbalsiai sakydavo, kad prie molo yra gera aura ir kavinės čia labai reikėtų. Juk pro šalį eina daug žmonių, o ir pati vieta išskirtinė – visiškai uosto vartų į jūrą.
Vėliau Guoda prisipažino, kad turėti kavinę paplūdimyje buvo sena jos svajonė. Mat anksčiau kavinę paplūdimyje turėjo jos tėvai. 10 metų jie prekiaudavo maistu ir gėrimais vienoje paplūdimio palapinėje, bet prieš 5 metus nusprendė padaryti pertrauką.
„Aš visada kartodavau: „Mama, aš irgi noriu tokios kavinės“. Tačiau mama sakydavo: „Palauk, dar užauk“, – juokėsi prisiminusi Guoda.
Įsteigti nusižiūrėtoje vietoje kavinę nebuvo labai paprasta – reikėjo įveikti įvairias biurokratines kliūtis.
„Toje vietoje nebuvo numatyta jokios prekybos zonos. Todėl patys inicijavome norą pradėti čia dirbti. Mūsų pageidavimu savivaldybė surengė konkursą, kurio reikėjo laukti dar apie metus. Tad laukti reikėjo mažiausiai 1,5 metų“, – prisiminė Guoda.
Laimė, jos norą turėti kavinę paplūdimyje, labai palaikė artimieji – ne tik tėvai, bet ir bendraamžis draugas Rimvydas Uselis, kuris labai aktyviai prisidėjo prie svajonės įgyvendinimo. Tad tikėjimo, kad pasiseks, netrūko.
Pagaliau, laimėjus paskelbtą konkursą ir gavus visus reikiamus leidimus verslui pradėti, paplūdimyje buvo pastatyta ir kavinė.
Tai – metalo konstrukcijų statinys su didžiuliais į jūrą orientuotais langais ir lauko terasa.
Nors statinys yra laikinas, Guoda žadėjo, kad kavinėje bus šildymas, todėl ji galės veikti netgi žiemą.
Iš pradžių norėta kavinę statyti iš jūrinių konteinerių. Bet paskaičiavus, kiek kainuotų jų pjaustymas ir perdarymas į kavinei tinkamas patalpas, paaiškėjo, kad investicijos būtų per didelės.
Todėl pasirinktas paprastesnis variantas – pastatyti kavinę iš metalo lakštų, kuriuos meistrai suvirino Guodos tėčio garaže.
O interjerą padėjo įrengti gera Guodos draugė bendraamžė Deimantė Bružaitė.
Dabar G.Steigvilaitė negali atsidžiaugti rezultatu. Ypač jai patinka platūs kavinės langai, pro kuriuos atsiveria nuostabūs vaizdai į paplūdimį.
„Tai, kad pro langus galima stebėti jūrą, nejaučiant vėjo, yra didžiausias šios kavinės privalumas. Svarbiausia čia yra ne išskirtinis maistas, bet emocijos“, – paaiškino mergina, Vilniuje studijuojanti Svetingumą ir paslaugų industrijas ir ketinanti studijas sostinėje suderinti su verslu Klaipėdoje.
Paklausta, kokio kavinėje bus galima tikėtis maisto, Guoda tvirtai pažadėjo: „Čeburekų čia nebus!“
Merginos teigimu maistas jų kavinėje bus kiek kitoks, negu įprasta paplūdimiuose.
„Ateik ateik“ kavinėje bus galima paskanauti įvairiausių puikių sūrių, išgerti taurę vyno, suvalgyti karštą sumuštinį ar galbūt lėkštę makaronų, ledų arba tiesiog pasimėgauti puodeliu kavos su pyragaičiu, stebint į krantą besiritančias jūros bangas.
Paklausta, ar kavinėje bus keptos duonos, Guoda nusijuokė: „Būtinai! Kaip gi pajūris be keptos duonos ir alaus? Bet čeburekų nebus iš principo“.
Pokalbio pabaigoje paklausiau, kaip vis dėlto gimė toks neįprastas kavinės pavadinamas: „Ateik Ateik“.
„Tai buvo pirma atėjusi mintis, kai galvojome apie pavadinimą. Po to bandėm sugalvoti ir kitokius pavadinimus, bet grįždavom, prie to „Ateik Ateik“. Aišku, gal kam nors ir skamba keistai, bet aš manau, kad jeigu toks pavadinimas kilo iš vidaus, vadinasi taip ir turi būti be jokių argumentų“, – įsitikinusi Guoda, kurios pirmos gyvenime kavinės atidarymas birželio 17 dieną sutapo ir su 21-uoju gimtadieniu.
