Kad kitaip ir būti negali, supratau apsilankęs Joniškyje įsikūrusiame „Zap'o“ bare.
Kodėl aš išvis galvojau, kad mūsų ateities perspektyvos ne tokios geros?
Nes stebint žmones už savo socialinio burbulo ribų, bandant suprasti, iš kur atsirado tie valstiečių rinkėjai, daug kas linkę kaltę versti mažesniems miestams ir juos nuvertinti – neva ten blogio irštva.
Nes stebint žmones už savo socialinio burbulo ribų, bandant suprasti, iš kur atsirado tie valstiečių rinkėjai, daug kas linkę kaltę versti mažesniems miestams ir juos nuvertinti – neva ten blogio irštva.
Nė velnio! Jei ir kiti miesteliai turi tokių vietų, kurios gali tiesiogiai konkuruoti su madingomis Vilniaus ar Kauno vietelėmis, tai mūsų tikrai laukia geri laikai.
Kartos keičiasi, o senojo palikimo besiilgintys gyventojai patys pasitrauks. Galų gale, mes turime daugiau kantrybės (ir laiko), tad pergalė – tik laiko klausimas.
Tai kas mane ten taip sužavėjo ir įkvėpė optimizmo?
Ogi, šio baro mažos detalės, sukurta nuotaika bei maistas.
Vien terasa yra viena geriausių, kurias man teko matyti. Tiek daug spalvų, bet kartu ir labai viskas stilingai išdėliota, suderinta. Skirtingos zonos, stalai, kėdės – mums patiko viskas.
Viduje kiek mažiau „pankizmo“, ir jis labiau primena geros Londono užeigos interjerą (tik su stalais), bet žinant, kaip man patinka Londonas – jis negalėjo nepatikti.
Kita svarbi detalė – aptarnavimas.
Jis buvo labai malonus – šypsena nuo mus aptarnavusios merginos veido nedingo nė akimirkai (kaip užsienyje). Ir svarbiausia – ji tikrai buvo laiminga, o jei jauni žmonės Lietuvoje laimingi, tai reiškia – žino, kad gyventi gera. Taip ir formuojamas, plečiamas, keičiamas savas socialinis burbulas ir jo ribos.
Bet atėjome į barą ne linksmintis, tad užsisakėme jų pačių rūkytų kiaulienos šonkauliukų (6,5 EUR), picą „Zapo Kiauliukas“ (su plėšyta kiauliena, mocarela, naminiu BBQ padažu), jų gamybos šaltos arbatos (1,20 EUR) bei taip pat jų gamybos braškinio limonado (1,40 EUR).
Pirmiausia atkeliavo gėrimai. Gerai, kad jų gamybos, kad natūralūs (limonade braškės man kelis kartus užkimšo šiaudelį), bet šalta arbata buvo per mažai saldi. Limonadas geresnis, bet gal dar truputi saldžiau? A?
Na, bet saldumas – skonio reikalas, ir man vis tiek patiko.
Tada atkeliavo šonkauliukai, ir jiems tenka didžiausi mano komplimentai bei ovacijos. Senokai jau valgiau taip gerai išrūkytus ir tokius skanius šonkaulius. O jei dar prisimenant porcijos dydį...
Ji buvo tokia didelė, kad net su žmona galėjau dalintis (ji buvo labai laiminga). Ir ne tik porcija didelė, bet ir pačios mėsos netrūko (kaip kitur, kai šonkaulius sudaro tik kaulai).
Jei dar pakeistumėte bulvytes (į savo gamybos), o kopūstų salotoms naudotumėte riebesnį majonezą – būtų beveik idealu.
Kalbant apie picą – ji buvo iš aukštesniojo lietuviškų picų segmento.
Ją pagardinusios mėsos skonio nebekomentuosiu, ji tokia pat gera, kaip ir šonkauliukų mėsa.
Ją pagardinusios mėsos skonio nebekomentuosiu, ji tokia pat gera, kaip ir šonkauliukų mėsa.
Kiek nustebau, kad vietoje fermentinio sūrio, kuris dažniausiai naudojamas tokio pobūdžio užeigose, buvo panaudota mocarela (ne šviežia, bet tikrai geriau nei fermentinis sūris).
Priedų buvo tikrai daug, jie skanūs, tik mums pritrūko sūrumo. Gal fermentinis variantas kartais nėra taip blogai?
Tad kiek netikėtai Joniškyje pasisėmėme pozityvo bei pasimėgavome skaniu maistu.
Būsite ten? Užsukite ir įsitikinsite, kad nebeegzistuoja skirtumai tarp didžiųjų miestų ir mažesnių, mes visi tapome modernia Lietuva.
Vertinimas: 9 iš 10 (+1 balas už gerą atmosferą)
Kaina: dviese pavalgėme už 14,70 EUR
