Džiaugiuosi kiekviena smulkmena, kuri nutiko tą dieną. Gerai, kad per anksti išsiruošėme, ir likus gerai valandai iki susitikimo buvome Klaipėdoje. Tą laiką nusprendėme praleisti prie jūros Melnragėje.
Spėkite, ar iki jūros nuėjome? Aišku, kad ne, nes pamatėme prie pat kopų restoraną „Orion“. Smalsumo vedamas, pasakęs draugei, kad tik žvilgtelsiu vidun, ir eisime toliau, nėriau vidun. Išorė manęs nesudomino, labiau į vidų patraukė prisiminimai – juk čia kadaise buvo kepami armėniški šašlykai. Smalsu buvo žvilgtelėti, kaip pasikeitė ši vieta, nes čia lankiausi prieš gerus 20 metų.
Naujas pavadinimas, pertvarkyta lauko terasa leido suprasti, kad ir viduje rasiu kažką naujo. Tai kažkas panašaus į „Kinder“ siurprizą. Iš išorės nelabai supranti, kas viduje. Panašiai nutiko ir man.
Vos įkišęs nosį supratau, kad prie jūros mes nebeisime. Siurprizas, kurį radau, mane maloniai nustebino ir aš užsimaniau juo pasimėgauti. Restorano interjeras buvo įspūdingas, sužavėjo prabanga ir jaukumu. Liko tik įkalbėti užsukti ir draugę.
Ačiū Dievui, kad jūros ošimą buvo galima girdėti sėdint restorano terasoje, to pakako, kad ji sutiktų iškeisti pasivaikščiojimą pajūriu į ankstyvus pietus.
Be mūsų restorane sėdėjo dar viena porelė. Pirma valanda dienos, o pietaujančių, galima sakyti, nėra. Tad velniukas, sėdintis ant dešiniojo peties, liepė kuo greičiau keltis ir eiti lauk, nes suprask – jei nėra valgančių, vadinasi, prasta virtuvė.
Bet angeliukas, sėdintis ant kairiojo peties, siūlė pasimėgauti gražia aplinka: neparagavus čia gaminamo maisto, išeiti būtų didžiulė nuodėmė. Žodžiu, kol patarėjai aiškinosi, barmenė atnešė meniu, ir angeliuko veidą nutvieskė šypsena.
Aš mėgstu tokius meniu, kurie sprendimo užsisakyti kepsnį nepakeičia į kokią nors picą. Čia jų tiesiog nėra. Aš manau, kad kai kurios maitinimo įstaigos daro didžiulę klaidą, bandydamos dideliu pasirinkimu užkariauti klientų širdis. Mes nesame universalūs, kaip ir virėjai. Kiekvienas turi, taip sakant, savo „arkliuką“.
Tad tai, kad „Oriono“ meniu nėra visų pasaulio virtuvių, mane nudžiugino. Bet tiek draugė, mėgstanti žuvį, tiek aš, mėgstantis patiekalus iš mėsos, turėjome iš ko rinktis.
Pirma atkeliavo meksikietiška sriuba. Man pradėjus ją valgyti, velniukas sunerimo. Nes jo sukeltos abejonės nepasitvirtino. Kad ir ką jis man šnibždėjo į ausį, sriubos skonio tai nepakeitė. Kad ir kaip kipšiukas stengėsi, negalėjau prisikabint nei prie sriubos aštrumo, tirštumo, sūrio tąsumo ar kiekio. Liko maloniai nustebintam sėdėti ir laukti karštų patiekalų.
Karštieji patiekalai padėjo galutinį tašką mano abejonėms. Pradėjus juos valgyti liko vienu sprigtu pasiųsti velniuką skrydžiui nuo peties kopų link.
Įkalbėjęs draugę užsisakyti otą su krevečių padažu laukiau jos pirmųjų įspūdžių. Bet pasiūlymas paragauti ir man jos patiekalo buvo geriausias pripažinimas to, kad parekomendavau taikliai. Kramtydamas minkštą žuvies gabaliuką su švelniu krevečių padažu galvojau, kad net negraži žuvis gali suteikti tiek skanių akimirkų mums mirtingiesiems.
Na, o mano apskrudęs kiaulienos sprandinės kepsnys tiesiog spjaudėsi sultimis, lyg šauktų: manęs virėja neperkepė, aš toks, kokio tu ir tikėjaisi, sultingas ir didelis.
Patiko ir tai, kad nors abiejuose garnyruose vyravo aisbergo salotos, kitos daržovės buvo parinktos pagal tai, kas tinka prie žuvies ir mėsos. Žodžiu, virtuvėje dirbantys nebuvo užsimaišę katilo „visiems gyvenimo atvejams“.
Na, o desertas padėjo paskutinį tašką. 3:0 angeliuko naudai.
Jei ne suplanuotas susitikimas, tai taip skaniai pavalgę būtume kritę šalia restorano ant žolytės ir klausęsi jūros ošimo.
Vertinimas
Interjeras - 9,
Švara - 9,
Aptarnavimas - 10,
Maistas – 10.
Viso: 38 balų (vidurkis – 9,5) Tad 5 nagučiai.
Mano rekomendacija šeimininkams: lauko terasą būtinai įstiklinkite. Tai suteiks jaukumo, o ir vėstančiais vakarais žmonės galės ilgiau sėdėti lauke, klausydamiesi jūros ošimo. Kadangi lauko staliukai arti vieni kitų, siūlyčiau vienoje lauko terasos dalyje uždrausti rūkyti. Kai pagalvoju, kad ateina šeima su vaikais pavalgyto, o šalia dėdė, gerdamas alų, rūko, apetito tai nesukelia.
Kažkas manęs buvo klausę, kur skaniai Klaipėdoje pavalgyti, tad dabar galiu drąsiai teigti: vieną tokią vietą uostamiestyje aš jau radau. Ir tikrai čia sugrįšime dar ne kartą. Todėl galiu drąsiai šią vietą rekomenduoti ir jums.
