Šiais laikais pasiūla barų, kuriuose būtų galima stebėti krepšinio varžybas, didelė. Manau, nesuklysiu sakydamas, kad visi barai turi bent kažkokį televizorių, na, blogiausiu atveju – radiją. Tad lieka rinktis atsižvelgiant į likusius kriterijus, alų bei užkandą.
Ne iš vieno klaipėdiečio teko girdėti neblogus atsiliepimus apie barą senamiestyje „Seven“.
Trumpa atsiliepimų santrauka: didelis gero alaus pasirinkimas ir geri užkandžiai prie alaus. Kadangi tai viskas, ko reikia varžyboms žiūrėti, skambiname ir rezervuojame staliuką. Padeda tai, kad varžybos darbo dieną ir dar darbo metu (16:45), tad staliuką septyniems krepšinio fanams pavyksta gauti.
Pirmas įspūdis vos užsukus į barą ir pažvelgus į alaus kranus, išsirikiavusius už baro stalviršio, priverčia sunerimti. Premium klasės alaus pasirinkimas toks didelis, kad susimąstau, ar per varžybų laiką spėsime visus padegustuoti...
Kad moterys suprastų, kaip jaučiasi vyras, išvydęs tokį alaus pasirinkimą, reikia tik užsimerkti ir įsivaizduotį butiką, kuriame pristatomi visų žinomų mados namų drabužiai...
Studijuodamas meniu nustembu tarp gausybės užsienietiškų gaminių išvydęs ir lietuvių darbą, ne vieno liaupsintą alų „Genys“.
Na, kokia alaus fiesta be geros užkandos? O rimtoms varžyboms stebėti užkandos reikia daug. Tad ant mūsų stalo keliauja kepta duona su sūriu, kepti sparneliai, kalmarai, mėsainiai, sūrio spurgos.
Užsakymą priėmė pats barmenas, kaip vėliau supratome, jis pats vienas sukasi bare, o dar vėliau iš savo kompanijos sužinojau, kad jis ir baro savininkas. Tas paprastas, nuoširdus bendravimas su klientais mus labai papirko.
Dar labiau papirko jo žinios apie siūlomą alų bei stipresnius gėrimus. Sužavėti jo nuoširdaus bendravimo nepastebėjome, kaip stalas buvo nuklotas tokia gausa užkandžių, lyg švęstume Kalėdas.
Šiandien, teatleidžia man valdančioji partija Lietuvoje, aš sau leisiu pablevyzgoti ne tik apie maistą, bet ir apie alų. Tiesa, tikrą alų. Gėrimą, kurio gera kokybe Lietuvos gamintojai mūsų nebenudžiugina. Tad tenka žvalgytis į užsienio pasiūlą. Tad kol mūsų alaus gamybos grandai pasitemps, braukiame nuo lūpų importinio alaus putas.
Sunku apsakyti, kaip jaučiasi vyrai, kai jų mylima komanda laimi, kai alaus pasirinkimas, kaip ir užkandžių, labai didelis. Lieka atsipalaiduoti ir mėgautis teikiamais malonumais.
Degustaciją pradėjau nuo keptos duonos, mirkytos lydytame sūryje. Jau nekalbu apie tai, kad baras, kuris orientuotas į prekybą alkoholiniais gėrimais ir ypač alų, savo klientams be sūdytų pistacijų gali pasiūlyti tokią gausą užkandžių, stebina tai, kad net duona kiekvienam užsakymui kepama šviežia. Kuo gali pasigirti ne visi barai, kurių pagrindinis verslo arkliukas ne gėrimai, o maistas.
Duoną keičia sparneliai, jie super dera su pateiktu padažu. Tada – kalmarai, va jie buvo kiek sūroki, bet geras gurkšnis alaus tai greitai užmaskavo. Jei ne druska, jiems priekaištų neturėčiau, tešlos kiekis būtent toks, kad galėtum juos vadinti kalmarais tešloje, o ne tešla su kalmarais. Bet užsikandus minkštute spurga, kalmaro sūrumas buvo pamirštas.
Apie mėsainius tegu kalba pačios nuotraukos, nes ir dabar žiūrint į jas per stipriai suspaustas lūpas ant klaviatūros nutykšta burnoje susikaupusios seilės.
Kadangi dievinu aitriųjų paprikų sriubas, negalėjau jos čia neparagauti. Ji buvo verta dėmesio, tiršta, aštroka, derėjo ir šalia patiekti skrebučiai. Na, o bare kepamų traškučių užsakyto kiekio net nebeprisimenu – jie tirpte tirpo nuo stalo...
Na o dabar grįžkime prie alaus.Pradėkime nuo vienintelio čia siūlomo lietuviško „Genio“ alaus. Manau gamintojo dėka lietuviško alaus dar galėsime rast mūsų baruose. Gerdamas jauti, kaip burnoje apynių skonį keičia vaisiai, ir tada supranti, kad geri alų, o ne jo kopiją.
Kitas skanautas seniausios alaus daryklos kvietinis alus „Weinhenstephan“ leis mėgautis visais teikiamais kvietinio alaus pranašumais prieš kitas alaus rūšis. Jei ne noras pasimėgauti ir kitomis alaus rūšimis, būčiau visą vakarą skyręs šiam skanuoliui.
„Leffe“ alus turėtų patikti populiaraus Lietuvoje „Grimbergen“ alaus mėgėjams. Tik tarp šių alų skirtumas toks, lyg persėstum iš žiguliuko į ferarį. Skonis daug geresnis ir labiau atsiskleidžiantis.
„Amstel“ – tai alus neieškantiems kažkokių išskirtinių alaus poskonių, o norintiems tiesiog mėgautis gero skonio alumi.
Na ir „Brewdog“ kaina kalba už patį alų. Jei grįžtume prie paliestos automobilių temos, tai būtų prabangių automobilių rinkos naujokas. Alus, atsiradęs, jei neklystu, 2007 metais, baigia užkariauti visą pasaulį. Jo išskirtinis sodrus skonis neleis jo sumaišyti su kitomis alaus rūšimis. Tad jei norite patirti tikrą alaus šventę, vakaro kulminacijai pasilikite jį.
Na, o jei trūks spalvų, jas puikiai suteiks taurelė „Jagermeisterio“.
Žodžiu, nebesiplečiant, be jokių abejonių, penki nagučiai barui „Seven“.
Vertinimas
Interjeras – 8,
Švara – 9,
Aptarnavimas – 10,
Maistas – 9.
Iš viso: 36 balas (vidurkis – 9).
Baro šeimininkui linkiu ir toliau neužleisti barmeno posto niekam. Nes tik tada, kai laivą valdo mylintis savo darbą kapitonas, laivo svečiai visada liks patenkinti.
