Esu itališkos virtuvės fanas, teko matyti daug restoranų, kavinių, ragauti daug skirtingų patiekalų tuo pačiu pavadinimu, tačiau apie 98 proc. visų itališkais restoranais/kavinėmis save vadinančių maitinimo įstaigu toli gražu nėra itališkos, ten maistas tik egzistuoja.
Neaušinsiu burnos kalbėdamas apie smulkmenas, kaip kiti maisto kritikai, nes lyginti aukščiausios klasės restorano su vieta, „žaidžiančia“ su kuponais alui, paprasčiausiai neįmanoma. Pakalbėkime apie maistą.
„Piccola Italia“ yra vieta, į kurią, kaip su antrąja puse sakome, reikia eiti, jeigu nenori susigadinti nuotaikos eksperimentuojant Kaune. Ten galima pavalgyti skaniai ir, kas lietuvių tautai svarbiausia, – sočiai.
Padavėjai mandagūs ir dirbantys savo darbą taip, kad atėjęs ankstyvą rytą ar vėlų vakarą nepasijusi blogai, pamatęs jų veido išraišką, iškart verčiančią pasigailėti, kad gimei.
Klientas „Piccola Italia“ jaučiasi visada laukiamas. Darbuotojai atsimena nuolatinius klientus, žino viską, kas buvo, yra ir kas netrukus bus valgiaraštyje, todėl labai lengva išsirinkti.
Kaip sakoma, dėl skonio nesiginčijama, šiame restorane to ir neprireiks. Darbuotojai žino, ką patiekia ir ką galima drąsiai rekomenduoti.
Maisto kokybė šiame restorane verta aukščiausių įvertinimų. Virtuvėje dirbantys žmonės neeksperimentuoja, gamina tai, ką moka geriausiai – džiuginti žmonių receptorius.
Picos šiame restorane - pats tas - storapadės, leidžiančios pajusti, kad valgei kažką, kas kvepia itališka virtuve. Valgant, regis, jau esi pakeliui su gondola į tą vietą kur neapsigausi pavalgęs itališko maisto, o ne kažkur, kur palinkėjimas „skanaus“ kelia juoka, o ne apetitą.
Porcijos? Kepsnio vyrui, liaudiškai tariant, per akis. Ne todėl, kad nesuvalgomas – suvalgomas, bet patenkintų visus išbadėjusio lietuvio poreikius.
Desertas taip pat dangiškas – mano rekomendacija – lavos pyragėlis, kuris tikrai primena lavą, jis iškepamas taip, kad šokolado skonis primena šokoladą, o ne kakavos, pieno, kiaušinio ir sviesto rinkinį (pavieniui). Žinoma maskarponės, tiramisu ir kiti desertai taip pat labai gardūs.
Kainos – vidutinės, kitaip sakant, realybę atitinkančios. Norint dviese sočiai ir skaniai pavalgyt gali kainuoti iki 25-30eurų.
Taigi apibendrinant – aptarnavimas 10 balų, maistas 10 balų, nors duočiau po 9, juk visada yra kur tobulėti.
Tačiau Kaune nėra kitos tokios vietos, kur savininkui ar darbuotojams nereikia bėgti į gatvę kviesti ir spausti rankos tik sutiktiems žmonėms ir sveikintis italų kalba, kad primintų kažką itališko. Čia visada norisi grįžti ir paragauti ko nors naujo.
Tad kauniečiai arba tie, kurie planuoja vykti į Kauną: vienintelė vieta, kur įmanoma liežuvio krašteliu paliesti Neapolį ir paragauti itališko maisto – „Piccola Italia“.
Lietuvoje dar yra tokių vietų, bet apie tai – kitame straipsnyje. „Piccola Italia“ Kauno saraše pirmoji su aukščiausiais balais. Skanaus!
