Apvalios tarsi teniso kamuoliukai varškės spurgos, paprastas, bet ne prastas skanėstas iš irisinių saldainių ir kukurūzų, gardūs meduoliniai grybukai ar legendiniai roksai, prie kurių mokykloje nusidriekdavo eilės. Visų šių ir dar daugiau skanumynų receptai sugulė į knygą „Nostalgiški skanumynai“, kad tai, kuo mėgaudavomės vaikystėje, galėtume pasigaminti patys.
Dalį šių skanumynų, pasirodo, labai paprasta pagaminti patiems. O prie kitų, pavyzdžiui, tortų „Jaunystė“ ar „Napoleonas“, teks paplušėti labiau. Bet juk verta pabandyti.
Pirmasis knygos „Nostalgiški skanumynai“leidimas pasirodė dar prieš trejus metus. Šiemet buvo išleistas jau trečiasis tiražas. Ir šis leidimas skiriasi nuo dviejų ankstesnių. Nes šįkart knyga kvepia! Patrynus vieną knygos puslapį galima užuosti į daugumos desertų sudėtį įeinančio cinamono dvelksmą.
Kol kas tai turbūt vienintelė Lietuvoje kvepianti kulinarinė knyga. Apie šios knygos atsiradimo aplinkybes ir idėją išleisti kvepiantį leidinį kalbėjomės su knygos „Nostalgiški skanumynai“ ir tinklaraščio „Sezoninė Virtuvė“ autore Renata Ničajiene.
– Kada pasirodė pirmoji „Nostalgiškų skanumynų“ knyga? Kas įkvėpė ją parašyti?
– Pirmasis “Nostalgiški skanumynai” knygų tiražas pasirodė lygiai prieš 3 metus, irgi prieš Kalėdas. Ją parašyti mane įkvėpė saldūs vaikystės prisiminimai ir baimė, kad bėgant laikui senieji receptai dyla iš atminties. Norėjosi juos surašyti, kad niekada nepasimirštų ir galima būtų perduoti savo vaikams. Per tuos metus knygynuose neliko nei pirmojo, nei antrojo šių knygų tiražo. Kadangi iš savo skaitytojų vis gaudavau laiškus su klausimais, kada dar bus galima įsigyti šių knygų, nusprendžiau knygą perleisti ir trečiąjį kartą. Šis leidimas ypatingas, šventiškai pasipuošęs nauju viršeliu ir tiesiogine to žodžio prasme kvepiantis cinamonu.
– Kaip atrinkote, kokie receptai nuguls į knygą?
– Labai lengvai! Į knygą norėjau sudėti ne šiaip įvairius saldumynų receptus, o būtent tuos, kurie primena vaikystę: močiutės sausainius ir aguonų pyragą, mokyklos valgyklą primenančius roksus ir bandeles su aguonomis, cukrainėse vaikystėje ragautą sostinės keksą ir medaus tortą. Knygoje iš viso 53 nostalgiški receptai, kiekvienai metų savaitei po vieną.
– Kodėl po desertų knygos „Nostalgiški skanumynai“ pradėjote rašyti sveikesnio maisto knygų seriją „Gero maisto dienoraštis“?
– Po saldžios „Nostalgiški skanumynai“ knygos natūraliai atėjo laikas ir 4 knygų serijai „Gero maisto dienoraštis“. Skanumynų knyga yra labiau išeiginė ir šventiška, naudojama tik ypatingoms progoms, o gero maisto dienoraščio receptai skirti kiekvienai dienai. Bet turiu pripažinti, kad mano vaikai labiau džiaugėsi, kai kūriau skanumynų knygą, o štai vyras buvo labiau patenkintas sveikesniais receptais. Mano nuomone, sveikas žmogus turi valgyti įvairų maistą. Svarbu, kad jis būtų skanus, maistingas ir teiktų malonumą. Aš pati įprastai stengiuosi valgyti kuo natūralesnį ir sveikesnį maistą, vartoti mažiau cukraus, riebalų, rafinuotų miltų, o štai savaitgaliais, vieną kartą per savaitę visgi kepu šeimynai pyragą, kad buvimas namuose būtų jaukus ir mielas. Manau, dauguma su manimi sutiks, kad namuose keptas tortas tikrai naudingesnis už parduotuvinį. Jei jau kepu namuose, tai naudoju tik pačius geriausius produktus. Manau, per šventes ir savaitgaliais tikrai galima leisti sau saikingai pasilepinti.
– Kuris iš „Nostalgiškų skanumynų“ knygoje esančių skanėstų jums asmeniškai sukelia didžiausią nostalgiją?
– Didžiausią nostalgiją be konkurencijos man labiausiai sukelia mano močiutės sausainių receptas. Nors močiutės jau nebėra, bet juos užuosdama ir valgydama tarsi nusikeliu į vaikystę. Šio recepto istorija labai įdomi, nes kai neliko močiutės, mūsų šeimoje ilgą laiką šių sausainių niekas ir nekepė, ilgainiui ir pats receptas pasimiršo. Jį atsitiktinai sužinojau iš močiutės kaimynės, kuri spėjo jį perimti iš mano močiutės. Taip šie sausainiai ir vėl sugrįžo į mūsų šeimą.
– Kodėl nusprendėte perleisti buvusią knygą? Kiek pirmosios buvo išleista egzempliorių?
– Tai jau trečiasis „Nostalgiški skanumynai“ knygos leidimas per trejus metus. Galima sakyti – kiekvieniems metams po vieną knygos leidimą. Lietuvoje tai tikrai daug, šiuo metu knygos išleista jau 8 tūkst. egzempliorių. Manau, ši knyga niekada neišeis iš mados, nes joje surinkti klasikiniai receptai, kurie nepavaldūs laikui.
– Pakartotinis leidimas išskirtinis tuo, kad tai – ir kvepianti knyga. Kam kilo idėja ją iškvėpinti. Ar, jūsų žiniomis, tai pirmoji Lietuvoje kvepianti knyga?
– Kvepianti knyga – sena mano svajonė. Jau seniai norėjau tokią išleisti, nes dažniausiai kulinarinėse knygose skonius perteikiu vaizdais ir žodžiais. Šią idėją nešiojausi kelis metus, kol pasitaikė proga įgyvendinti. Manau, tai vienintelė tokia realiai kvepianti kulinarinė knyga mūsų šalyje. Jai parinkau cinamono kvapą, nes man jis pats nostalgiškiausias ir labiausiai primena vaikystę.
– „Nostalgiškų skanumynų“ receptai neatrodo labai sudėtingi. Ar taip yra todėl, kad juos stengėtės supaprastinti?
– Knygoje receptai suskirstyti pagal sudėtingumo lygį. Sudėtingiausi receptai pažymėti trim šaukšteliais, mažiau sudėtingi – dviem šaukšteliais, o lengviausi – vienu šaukšteliu. Knygoje receptus ras ir tik pradedantys ir jau pažengę kepėjai. O norintys su šia knyga galės net augti, gamindami vis sudėtingesnius receptus. Turiu pripažinti, kad knygoje daugiau nesudėtingų receptų. Parinkdama receptus šiai knygai galvojau, kad paprastą savaitgalį norisi pasigaminti ką nors greito ir skanaus, o prieš šventes reikia ypatingų kepinių ir laiko tam skirti galima daugiau. Kadangi švenčių vis tiek mažiau nei įprastų savaitgalių, tai ir lengvesnių receptų knygoje daugiau.
– Minėjote, kad įvairius skanumynus gaminate bent kartą per savaitę. Ką darote, kad tie skanėstai nepakenktų figūrai?
– Jau kelerius metus nenaudoju jokių rafinuotų produktų. Todėl kepdama skanumynus baltąjį rafinuotą cukrų keičiu nerafinuotu ruduoju, o kremus ir desertus gardinu natūraliais skystais saldikliais, tokiais kaip medus, klevų ar datulių sirupas. Vietoj įprastų kvietinių rafinuotų miltų, naudoju šviesius speltų miltus. Jie tradiciniams kepiniams puikiai tinka, nepakeičia įprasto mums skonio ir yra daug naudingesni. Kepdama stengiuosi naudoti kuo mažiau riebalų, gyvulinius riebalus keičiu nerafinuotais augaliniais. Pavyzdžiui sviestą, kai kuriuose kepiniuose, tokiuose, kaip keksai, puikiai galima pakeisti tyru alyvuogių aliejumi. O pats svarbiausias dalykas valgant skanumynus yra saikas. Skanumynus kepu tik kartą per savaitę – savaitgaliais ir, aišku, per kiekvienas šventes.
– O kas toliau? Ar jau suplanavote naują knygą?
– Per praeitus metus parašiau net keturias „Gero maisto dienoraštis“ knygas, kuriose 365 receptai kiekvienai metų dienai. Šiai knygai ne tik pati gaminau, rašiau, bet ir fotografavau. Po tokio intensyvaus darbo tempo šiemet laiką skyriau kiek kitokiai veiklai. Šiais metais „Sezoninės Virtuvės“ veikla išsiplėtė, duris atvėrė sezoninė svečių vila „Kurorto Namas“ Druskininkuose. Kiekvieną kambarį joje įrengiau pagal metų laikus, kaip ir savo knygose: pavasaris, vasara, ruduo, žiema. Atvykusiems svečiams visada palieku savo ruoštų lauktuvių: naminės granolos ir pačios sumaišytų sausų pusryčių, sezoninį pyragą, sausainių. Tai sukuria namų jaukumą, jaučiu, kad svečiai tai vertina, nes vietų šiais metais jau nebeturime. Šiemet pradėjau kuri ir naująją knygą, kurią jau greičiausiai pabaigsiu ateinančiais metais.
Siūlome mintimis sugrįžti į vaikystę iš išsikepti minkštutėlių plikytų vanilinių sausainių pagal knygos „Nostalgiški skanumynai“ receptą. Šių sausainių nuotrauka papuošė ir trečiojo knygos leidimo viršelį.
Plikyti vaniliniai sausainiai
„Plikyti sausainiai nuo pat vaikystės yra daugelio mūsų patys mėgstamiausi. Jie tokie savi ir neatsivalgomai skanūs, kad juos būtų galima valgyti be sustojimo. Gerai iškepę sausainiai būna išsipūtę, su oro kišenėlėmis viduje ir lengvi. Jų visai nesunku pasigaminti ir namuose“, – rašė R.Ničajienė.
500 g sausainių reikės:
170 g miltų;
75 g sviesto;
130 g cukraus;
1 vanilės ankšties;
3 vidutinio dydžio kiaušinių;
360 ml pieno;
kiaušinių plakinio patepti.
Pieną supilkite į puodą, suberkite vanilės ankšties sėklytes, cukrų ir pjaustytą sviestą. Kelias minutes pavirinkite ir puodą nukelkite nuo ugnies. Iš karto į karštą pieną dalimis berkite miltus ir nuolat intensyviai maišykite, kad masė ne sušoktų į vieną gniutulą, o virstų į blizgią, tirštą tešlą. Pagamintą tešlą palikite kiek pravėsti. Tešla tolesniam sausainių gaminimo etapui turi būti ne per karšta, kad pilami kiaušiniai nesukrešėtų, o tik šilta.
Kiaušinius lengvai išplakite ir po truputį pildami gerai išplakite į pravėsusią tešlą. Kiaušinių pilkite tiek, kad tešla išlaikytų savo formą ir nebūtų per skysta. Jei kiaušiniai labai dideli, kartais plakinio kiek atlieka.
Tešlą sukrėskite į konditerinį maišelį su dantytu antgaliu. Skardoje ant patiesto kepimo popieriaus formuokite nedidelius sausainius. Juos patepkite kiaušinio plakiniu, kad iškepę blizgėtų. Sausainius kepkite iki 180 laipsnių temperatūros įkaitintoje orkaitėje maždaug 30 minučių, kol gražiai apskrus ir išsipūs. Iškepusius palikite praviroje orkaitėje, kad praauštų.
