„Įmantresnių arbatos receptų galime pasiskolinti iš tų kraštų, kuriuose arbata auginama ir gaminama – pavyzdžiui, Artimųjų ir Tolimųjų Rytų, Indonezijos. Svetur ruošiant arbatą dažnai negailima nei pieno, nei skirtingų prieskonių, o kartais į arbatos puodelį net beriami ryžiai!“ – stebina „Skonio ir kvapo“ arbatos žinovas Audrius Žilinskas.
Jis pasidalino keliais receptais – gal išbandyti magės ir jums?
Indiška masala čai – arbata su prieskoniais
Tradicinė indiška arbata, dar vadinama masala čai, – ypač stipri ir saldi juoda arbata, pagardinta prieskoniais ir šlakeliu pieno.
A.Žilinskas pasakoja, kad tokio gėrimo paskanauti galima kone kiekvienoje Indijos miestų gatvėje, traukiniuose, pakelės užkandinėse ar užsukus į svečius pas vietos gyventojus. Be to, dabar tai – tradicinis gėrimas ne tik Indijoje, bet ir daugelyje arbatinių ir kavinių Vakarų šalyse.
„Indijoje nuo seno buvo įprasta vietoje arbatos gerti prieskonių nuovirą, tuo tarpu juodoji kamelijų arbata ilgai laikyta prabangos gėrimu. Vietiniai gyventojai ją gerti įgudo tik XX amžiuje, sumaišę su prieskoniais, pienu ir cukrumi. Priklausomai nuo naudojamų prieskonių, egzistuoja begalė masala čai variacijų. Juk „masala“ ir reiškia prieskonius...
Klasikine masala čai laikoma arbata su gvazdikėlių, imbiero, cinamono, kardamono ir juodųjų pipirų mišiniu, tačiau kiekvienas gali susikurti sau labiausiai patinkančią versiją“, – sako A.Žilinskas.
Jis pateikia savo mėgstamą receptą: „Masala čai“ prieskonių mišinį apie 10 min. uždengę pavirinkite 500 ml vandens. Nuėmę prikaistuvį nuo ugnies, suberkite juodosios arbatos arbatžoles, ir palikite 4-5 minutėms. Tada arbatą nukoškite į arbatinuką, įdėkite valgomąjį šaukštą medaus, įpilkite 250 ml pašildyto pieno ir išmaišykite.
Mačia latė – žaliosios arbatos šedevras
Pasak A.Žilinsko, klasikinei Rytų kultūrai Japonijoje jungiantis su vakarietiškąja, išradinga japoniška virtuvė maišosi su pasaulietiška, o to rezultatas – genialūs receptai.
„Japonai eksperimentuoja ir su savo žaliąja ceremonine arbata mačia, auginta pavėsyje ir sutrinta į miltelius. Jos deda į desertus ir marinatus, o populiariausias virtuvių derinys – švelni, bet energizuojanti mačia latė“, – pasakoja žinovas.
Norėdami pasigaminti tokios arbatos, arbatinį šaukštelį mačios (matcha) arbatos nedideliame indelyje užpilkite 70 ml 80 laipsnių temperatūros vandens ir išplakite. Geriausia – bambukine šluotele, kad arbatžolių milteliai tolygiai pasiskirstytų vandenyje.
Pašildykite pieną ir plakite jį, kol suputos. Arbatą ir pieno putas supilkite į aukštą stiklinę ar puodelį ir švelniai pamaišykite neišardydami putų.
Mongoliška arbata su ryžiais
Tiesa, Mongolijos stepėse arbata neauga. Tačiau stepių klajoklius arbata nuo seniausių laikų pasiekdavo iš Kinijos. Iš šios energizuojančios žolelės buvo gaminamas daug kalorijų ir baltymų turintis, jėgas atšiauriomis sąlygomis palaikantis gėrimas. Tirštas, su ryžiais ar sorų kruopomis, galintis pakeisti net rytinę košę.
„Tokį gėrimą galima gaminti tiek vien su juodąja arbata, tiek įmaišius šiek tiek puerho arbatžolių. Antru atveju gėrimas bus kvapnesnis ir autentiškesnis. O norint, kad gėrimas primintų stepėje kūrenamą laužą, įdėkite ir rūkytos, dūmu kvepiančios juodosios „Lapsang Souchong“ arbatos“, – rekomenduoja A.Žilinskas.
Žinovas netrunka padiktuoti originalaus gėrimo recepto: „Juodosios kiniškos ir puerho arbatų arbatžolių mišinį užpilkite puse litro vandens ir pavirkite 6-8 minutes. Tada užpilkite litru pieno ir kaitinkite ant silpnos ugnies, kol užvirs.
Tuo tarpu keptuvėje ištirpinkite 30 g sviesto ir pakepinkite jame 40 g miltų. Galite įdėti ir sorų kruopų. Mišinį supilkite į arbatą su pienu, įdėkite šaukštelį druskos, dar kartą užvirkite. Galiausiai viską supilstykite į mažus dubenėlius ir įdėkite po šaukštą (ar daugiau) virtų ryžių.“
Tarptautinė arbatos diena, kuri skirta populiarinti arbatos gėrimo kultūrą, kasmet minima gruodžio 15 d. Šiandien nudžiuginkite savo artimiausius išskirtiniu arbatos skoniu.
