Antra, kuomet pradėjau žygiuoti sportininko keliu, na, sakykime, nuo kokių šešiolikos metų, prasidėjo kelionės, tad jau nori nenori teko išmokti pasirūpinti savimi pačiam, – juokiasi Kėdainių „Nevėžio“ krepšinio komandos vidurio puolėjas 209 cm ūgio 127 kg svorio ukrainietis Vladislavas Koreniukas (24). – Ir esu įsitikinęs, kad šiandien kai ką sugebėčiau pagaminti skaniau nei mano mylima mama.“
Neskuba ukrainietis krikštyti savęs virtuvės šefu ar antruoju Jamie Oliveriu. Tačiau neslepia – mėgsta ne tik gardžiai ir daug pavalgyti, bet ir turi kantrybės sukiotis virtuvėje.
Kepa ir kepsnius, ir saldumynus
Legionieriaus iš Ukrainos šaldytuve visuomet yra šviežių produktų, vaisių, daržovių, vandens. Pyragams, tiesa, produktų ne visada šaldytuve yra.
Na, o pietauja ukrainietis drauge su komanda mieste, tačiau pusryčiais ir vakarienėmis rūpinasi pats.
„Kuomet gauname poilsio dieną arba neturime vakarinės treniruotės, mielai ką nors pasigaminu. Kepu kepsnius. Valgau tik vištieną ir jautieną, bet ne dėl kokių nors idėjinių dalykų, bet dėl to, kad kiauliena labai apsunkina virškinimą.
Gaminu pačias įvairiausias salotas, verdu sriubas. Būna, kad išsiverdu didžiulį sriubos puodą ir turiu sriubos visai savaitei.
Verdu košes. Na o kartą–du per savaitę palepinu save ir kepu pyragus, – pasakoja Kėdainių „Nevėžio“ krepšinio komandos kulinaras. – Kaskart vis kitokį pyragą kepu. Pasidairau idėjų internete. Susigalvoju, ko noriu, nubėgu iki parduotuvės, nusiperku produktų. Išsikepu.
Mėgstu eksperimentuoti virtuvėje. Kartais naudoju kepinių miltelius, kartais – sausas mieles, kartais maistinę sodą. Kaskart vis kitaip.“
Komandos draugui tortą kepė 5 valandas
Ir ne tik pyragus V.Koreniukas kepa. Pluša ir prie keksiukų, ir prie tortų. Na, o tortas rekordininkas – jo mėgstamiausias rankų darbo konditerijos gaminys, kurį iškepti užtrunka nei daug, nei mažai – 5 valandas.
„Tai – sluoksniuotas vyšninis tortas. Taip išėjo, kad bendros vakarienės metu su komandos draugu Valerijumi Lichodėjumi ir jo žmona kalba pasisuko apie pyragus. Papasakojau, kad kepu pats ir pasižadėjau atnešti jiems paragauti savo firminį tortą, – prisimena V. Koreniukas. – Pagaminau, ką žadėjęs, kepiau penkias valandas. Į torto dėželę įdėjau na, ne visą tortą, kokį trečdalį jo, bet mano lauktuvės drąsiai siekė kilogramą. Atnešiau jį Valerijui į vakarinę treniruotę, jis parsinešė namo ir suvalgė su žmona. Na, sakė, kad tikrai gardu buvo.“
Juokiasi V. Koreniukas paklaustas, kodėl komandos draugas su likusiais „nevėžiečiais“ tortu nesidalino: „Kur jau čia, nežinia, kiek to mano torto reikėtų visas dvylika išalkusių burnų po treniruotės pamaitinti.“
Pasisiūtų... marškinėlius
Tiesa, ne vien kulinarijoje krepšininkas gabus. Jis – apskritai labai nagingas.
„Žieminės striukės apačia buvo per plati, nepatogi, nusprendžiau ją susisiaurinti... Tad čiupau adatą, gumą, įsivėriau ją ir dabar vaikštau apsirengęs patogiai“, – juokiasi V.Koreniukas.
Jis nesutrinka paklaustas, ar galėtų pats sau pasisiūti šortus ar laisvalaikio marškinėlius vasarai.
„Mama namuose labai dažnai siūdavo. Manau, kad tai nebūtų labai sudėtinga. Jeigu turėčiau tinkamą įrangą, gerą siuvimo mašiną, pasidaręs drabužio trafaretą, įtariu, kad sugebėčiau pasisiūti“, – neabejoja krepšininkas.
Dvimetrinis smuikininkas
Beje, ir kitais talentais pasidžiaugti gali ukrainietis – dar prieš pradėdamas žaisti krepšinį septynerius metus muzikos mokykloje grojo smuiku. „Šiandien įgūdžiai groti smuiku jau pamiršti“, – šypteli talentingasis sportininkas.
Tiesa, šiandien ten tik įgūdžiai pamiršti, bet, kaip sako pats – jau ir pirštai per stori stygomis skambinti.
Vladislavo Koreniuko šilauogių pyragas
„Į dubenį beriame 300 g miltų, du arbatinius šaukštelius kepimo miltelių, du pakelius vanilinio cukraus, šaukštelį druskos, 100 g cukraus, mušame 2 kiaušinius, atrėžiame 100 g sviesto. Visa tai – tešlai. Reikia labai gerai ir tvirtai iškočioti, taip, kad nebeliktų palaidų miltų. Šeimininkutės supras, kaip daryti, – šypteli V.Koreniukas. – Tešla turi būti kieta, standi, kaip krepšinio kamuolys.“
Tada kepimo indas išklojamas kepimo popieriumi, o iš tešlos pyragui padaromas „padukas“. „Jis turi būti kietas, bet plonas. O jo krašteliai – tarsi bortas. Dedame indą į įkaitintą orkaitę ir kepame 12 minučių“, – pasakoja sportininkas.
Kol kepa pyrago padukas, kitame dubenyje sumaišome 400 g varškės (mažiausiai 4 proc. riebumo), pakelį vanilinio cukraus, 125 g cukraus, 200 ml grietinės ir 1 kiaušinį. Viską gerai išmaišius, beriame 400 gramų šilauogių. Viskas dar kartą išplakama trintuvu arba mikseriu.
„Tik nepamirškite, kad šis įdaras, supiltas į jau paruoštą paduką, negali iškilti aukščiau nei paduko „bortai“, – primena užsienietis. – O tada kepinį šauname į 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepame 35–40 minučių. Pyrago pakaks keturiems įprastiems smaguriams, na, o jeigu valgys toks žmogus, kaip aš, įspėju – užteks tik vienam.“
