Pasaulyje šios rūšies arbatos vertinamos kaip itin prabangūs gėrimai, todėl jas madinga klastoti, o dėl unikalios skonių paletės gėrimai dažnai lyginami su muskatiniu vynu.
Tur ir juodosios, ir žaliosios arbatų skoninių natų
Kaip pasakoja „Skonio ir kvapo“ arbatos ekspertas Andrius Žilinskas, šįmet arbatos gurmanai Lietuvoje galės mėgautis net dviejų „Darjeeling“ arbatų skoniais. Pirmoji Lietuvą pasiekė žemutinio „Longview“ sodo arbata, o visai netrukus atkeliavo ir ekologiškai auginama, ypač vaisiška arbata iš daugiau nei prieš šimtmetį įkurto „Risheehat“ sodo.
„Abiejuose soduose užaugusios arbatos pasižymi vaiskiu, lengvu skoniu ir gėlių kvapą primenančiais aromatais. Aukcione įsigytos arbatžolės – pirmojo arbatos derliaus Indijos Himalajų regione Dardžilinge, kasmet nuimamo kovo-balandžio mėnesiais, vaisius. Taigi Lietuvą arbatžolės pasiekė kone ką tik nuraškytos“, – sako A.Žilinskas.
Nors „Darjeelingo“ arbatos vadinamos juodosiomis, iš tiesų galėtų būti priskiriamos ulongo kategorijai – jos trumpiau oksiduojamos, todėl turi ir juodosios, ir žaliosios arbatos skoninių natų, yra švelnesnės, gėliškesnės, nei įprastos juodosios.
Įtakos skoniui turėjo politika
„Skonio ir kvapo“ atstovas pasakoja, kad „Darjeeling“ arbata – viena iš gražiųjų Indijos kolonijinio amžiaus tradicijų, kurią išsaugoti tampa vis sunkiau.
„Dėl kalnų šlaitų erozijos, šimtamečių arbatmedžių derliaus mažėjimo bei į miestus išsikeliančios darbo jėgos, šios arbatos kasmet tampa vis vertingesnės. Regionas pastaraisiais metais persmelktas neramumų: gurkhų tauta nori savo nepriklausomos Indijos valstijos. Pernai, įsiplieskus politiniams sukilimams ir streikams, visi arbatos sodai buvo uždaryti, ir net trys arbatos derliai iš keturių liko nenurinkti“, – pasakoja A.Žilinskas.
Nors neramumai smarkiai paveikė sodus finansiškai, arbatos žinovams ir aistruoliams pirmasis šių metų derlius ypač viliojantis. Pasak A.Žilinsko, neįprastai ilgas laiko tarpas tarp derlių nurinkimo arbatmedžiams suteikė laiko pailsėti: arbatos lapeliuose įvyko cheminės ir fiziologinės reakcijos, suteikusios arbatai netikėtų ir ypatingų poskonių.
„Tokią arbatą ragausime pirmą ir, tikėtina, paskutinį kartą“, – tikina ekspertas.
Apstu klastočių
„Darjeelingo“ arbatos arbatų pasaulyje išskirtinės daugeliu atveju.
„Regione auga kiniškieji, ne indiški arbatmedžiai, mažesniais, saldesniais lapeliais. Himalajų šlaitų dirva, praretėjęs oras bei gausūs krituliai suteikia lapeliams ypatingą gėlišką aromatą, vaisių, ypač muskatinių vynuogių poskonių. Ši arbata auga toli nuo didelių populiacijos centrų, ir visuomet skinama bei gaminama rankomis“, – pasakoja A.Žilinskas.
„Skonio ir kvapo“ atstovas skaičiuoja, kad „Darjeeling“ arbata renkama keturis kartus per metus, ir kiekvienas jos derlius išsiskiria savitu skoniu.
„Darjeelingo“ arbatos sodų yra tik 87, per metus pagaminama iki 10 milijonų kilogramų arbatos. Tuo metu pasaulyje „Darjeelingo“ arbatos parduodama 40 milijonų kilogramų – gausu klastočių ar tiesiog arbatos mišinių, kuriuose „Darjeelingo“ arbatos – tik šiek tiek“, – stebina A.Žilinskas.
Šiandien „Darjeeling“ arbata žymima saugoma geografine nuoroda: tik šiame regione užaugintą ir pagamintą arbatą galima vadinti „Darjeelingo“ arbata, visai kaip šampanu vadiname tik vyną iš Šampanės regiono.
